Po mūsų kojomis – neįtikėtinas pavojus: Žemės magnetinis laukas silpsta, pasekmės gali būti katastrofiškos

Naujausi palydoviniai duomenys rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį ji padidėjo tiek, kad jos plotas išaugo beveik perpus tiek, kiek užima visa žemyninė Europa. Šis reiškinys žinomas jau nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio, tačiau tik dabar tapo aišku, kokiu greičiu jis plečiasi. 

Trijų Europos kosmoso agentūros palydovų misija „Swarm“ leido gauti tiksliausius iki šiol matavimus, kurie parodė, kad anomalijos intensyvumas mažėja, o jos plotas nuolat didėja.

Anomalija kelia didelį susidomėjimą, nes ji gali paveikti palydovus, kosminius aparatus ir net kai kuriuos ryšių tinklus. Kai kuriuose regionuose magnetinis laukas susilpnėjęs tiek, kad prietaisai orbitoje kartais praranda stabilumą.

Pietų Atlanto anomalijos augimas

Duomenys, surinkti nuo 2014 metų, rodo, kad šis magnetinio lauko sutrikimas plečiasi nevienodai. Ties Afrikos pakrante pokyčiai vyksta kitaip nei prie Pietų Amerikos, o tai reiškia, kad Žemės gelmėse vyksta sudėtingi procesai. 

Pasak Danijos technikos universiteto geofiziko Chriso Finlay’aus, tam tikrose vietose magnetinis laukas tarsi apsiverčia, dalis srautų ne išeina iš planetos šerdies, o sugrįžta atgal į ją.

Šis keistas reiškinys gali būti susijęs su milžinišku superkaršto medžiagos telkiniu, esančiu šalia Žemės branduolio. Tai trikdo metalo srautus išoriniame planetos sluoksnyje ir silpnina magnetinį lauką.

Kaip tai tyrinėja mokslininkai?

Anomalija tapo rimtų tyrimų objektu tik po 2013 metų, kai Europos kosmoso agentūra pradėjo „Swarm“ misiją. Jos trys palydovai skrieja aplink Žemę ir matuoja magnetinio lauko pokyčius milžinišku tikslumu. 

Dėl šių duomenų pavyko sukurti išsamiausią geomagnetinio lauko žemėlapį, kuris atskleidė ne tik Pietų Atlanto anomaliją, bet ir kelias mažesnes, tai virš Kanados bei Sibiro.

Per šiuos tyrimus paaiškėjo, kad magnetinis laukas nėra pastovus, jis nuolat kinta. Tai lemia tekantis, lydyto geležies vandenynas išoriniame Žemės branduolyje, kuris juda ir sukuria elektromagnetines sroves. Kintant šių srovių kryptims, keičiasi ir pats magnetinis laukas.

Kas slepiasi po šiuo reiškiniu?

Magnetinis laukas veikia kaip skydas, saugantis Žemę nuo Saulės vėjo ir kenksmingos spinduliuotės. Todėl jo silpnėjimas tam tikruose regionuose kelia mokslininkams nerimą. Anomalijos zonoje šis skydas yra pastebimai plonesnis, o tai gali paveikti tiek technologijas, tiek aukštos atmosferos procesus.

Pasak ekspertų, ši anomalija nebūtinai reiškia artėjantį magnetinių ašių persivertimą, tačiau ji rodo, kad Žemės branduolyje vyksta intensyvūs pokyčiai. Tokie procesai gali trukti šimtmečius, bet jau dabar jų pasekmes galima matyti ir iš kosmoso.

Anomalijos ateitis, tai dar paslaptis

Kol kas mokslininkai negali tiksliai prognozuoti, kaip ši anomalija vystysis ateityje. Ji gali toliau plėstis, susilpnėti arba pasidalinti į kelias mažesnes sritis. Dabar svarbiausia yra stebėti jos poveikį technologijoms ir klimatui.

Vienas dalykas aiškus, tai Pietų Atlanto anomalija primena, kad net mūsų planeta, atrodanti stabili ir pažįstama, slepia gilių jėgų, kurios vis dar keičia jos veidą. Tai dar viena mįslė, kuri primena, jog Žemės šerdis vis dar gyva ir nenuspėjama.