Jūsų akių judesiai gali išduoti pirmuosius atminties ligų ženklus, mokslininkai atskleidė netikėtą realybę

Natūralu, kad senstant mūsų kūne vyksta įvairūs pokyčiai. Jie paliečia ne tik judesius ar klausą, bet ir tai, kaip mūsų akys tyrinėja aplinką. Kanados ir Vest Indijos mokslininkai nusprendė ištirti, kaip akių judesių ypatybės gali būti susijusios su atminties ir pažinimo procesų pokyčiais. 

Jie atliko tyrimus, kuriuose dalyvavo tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės, taip pat dalis dalyvių buvo turėję atminties ar kognityvinių sutrikimų diagnozes. Mokslininkai pasitelkė akių sekimo technologijas, kad galėtų tiksliai nustatyti, kur ir kaip dalyviai žiūri į pateiktus vaizdus. 

Buvo atlikti du skirtingi eksperimentai, kuriuose dalyviams rodytos nuotraukos, kai kurios jų pasikartodavo. Tai leido pamatyti, kaip žmogus reaguoja pirmą kartą pamatęs vaizdą, ir kaip keičiasi reakcija susidūrus su jau matytu objektu.

Rezultatai atskleidė reikšmingus skirtumus

Žmonės, turėję silpnesnę atmintį, rodė mažiau įvairius akių judesių modelius. Jų žvilgsnis buvo labiau vienodas, dažniau krypo į tas pačias vietas, o pati aplinka buvo tyrinėjama paviršutiniškai. Tai reiškia, kad jų akys neseka viso vaizdo, bet sustoja tik tam tikruose taškuose. 

Priešingai, sveiką atmintį turintys dalyviai tyrinėjo nuotraukas plačiau, jų akių judesiai buvo labiau individualūs ir prisitaikantys prie situacijos. Mokslininkai pažymi, kad net ir be specialių užduočių akių judesių pobūdis priklausė nuo atminties būklės. Silpnesnės atminties dalyviams būdingi pasikartojantys ir mažiau įvairūs akių judesiai. 

Nors tyrėjai nespekuliavo apie tikslias priežastis, jie priminė, kad akių judesiai glaudžiai susiję su hipokampu, tai smegenų dalimi, atsakinga už atmintį. Tad galima manyti, jog smegenų pokyčiai šioje srityje turi tiesioginį poveikį ir mūsų žvilgsniui.

Galimybė diagnozuoti ligas paprastesniais būdais

Tyrimo rezultatai leidžia tikėtis, kad ateityje akių judesių stebėjimas gali tapti paprastu ir nebrangiu metodu ankstyvai atminties sutrikimų diagnostikai. Šiuo metu tokios problemos nustatomos pasitelkus sudėtingus testus ar smegenų skenavimo technologijas, kurios ne visada yra prieinamos visiems. 

Jeigu akių judesių analizė pasiteisintų, tai galėtų tapti patogiu įrankiu ankstyvam demencijos ar Alzheimerio ligos nustatymui. Mokslininkai pabrėžia, kad ir anksčiau buvo fiksuota sąsajų tarp akių judesių ir atminties kokybės, tačiau niekas iki šiol neištyrė, kaip šie pokyčiai atsiskleidžia įvairiuose atminties silpnėjimo etapuose.

Būtent šis tyrimas suteikė įrodymų, kad akių žvilgsnio pobūdis gali būti jautrus kognityvinių problemų rodiklis.

Platesnė reikšmė visuomenei

Šis atradimas gali turėti didelę reikšmę visuomenei, ypač atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje daugėja vyresnio amžiaus žmonių, kurie dažniau susiduria su atminties sutrikimais. Ankstyva diagnostika yra labai svarbi, nes suteikia galimybę laiku imtis veiksmų, sulėtinti ligos progresą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Nors tyrimai dar tik pradžios stadijoje, jie rodo aiškią kryptį, tai mūsų akys yra glaudžiai susijusios su tuo, kaip veikia mūsų atmintis. Akių judesių stebėjimas gali tapti ne tik medicinos specialistų pagalbininku, bet ir paprastu būdu nustatyti pirmuosius sutrikimų ženklus. 

Tai patvirtina mintį, kad kūnas nuolat siunčia signalus apie mūsų sveikatą, tereikia mokėti juos pastebėti. Tokie atradimai leidžia tikėtis, kad ateityje atminties ligų diagnostika bus paprastesnė, greitesnė ir prieinamesnė kiekvienam.