Jūsų smegenys apsisprendžia anksčiau už jus, ką atskleidė mokslininkų tyrimai apie sprendimų keitimą?

Tai reiškia, kad mokslininkai gali numatyti mūsų sprendimų kaitą sekundėmis anksčiau nei ją priimame mes patys. Pavyzdžiu galima pasitelkti garsųjį „Monty Hall“ galvosūkį, kuriame žaidėjas turi pasirinkti vieną iš trijų variantų, o tada nuspręsti, ar likti prie pirminio pasirinkimo, ar pakeisti jį. 

Šis scenarijus ne tik atskleidžia mūsų loginio mąstymo ribas, bet ir leidžia giliau suprasti psichologinius bei biologinius procesus, lemiančius sprendimų keitimą. Mokslininkai aiškinasi, kodėl vieni žmonės pasilieka prie pirmo pasirinkimo, o kiti pasiryžta pakeisti sprendimą, ir kaip smegenys iš anksto paruošia mus tam žingsniui.

Metakognicija ir pasitikėjimas

Tyrimai rodo, kad nuomonės pakeitimas dažnai susijęs su metakognicija, tai mūsų gebėjimu vertinti savo mąstymą. Tai tarsi vidinis balsas, kuris pasako, ar pasirinkome teisingai, ar verta dar kartą pagalvoti. 

Nors galėtume manyti, kad sprendimus keičiame dažnai, realybė kitokia, kad dauguma žmonių linkę laikytis pirminio pasirinkimo net tada, kai abejoja.

Kai vis dėlto nusprendžiame pakeisti nuomonę, dažnai priimame geresnį sprendimą. Šį gebėjimą tiksliai įvertinti, kada verta apsigalvoti, mokslininkai vadina metakognityviniu jautrumu. Įdomu tai, kad esant laiko spaudimui, žmonės neretai priima dar tikslesnius sprendimus.

Tai rodo, kad mūsų smegenys nuolat analizuoja ne tik pirminį pasirinkimą, bet ir jo patikimumą, o tai gali turėti praktinės naudos lavinant sprendimų priėmimo įgūdžius.

Smegenų veiklos signalai

Įdomiausia, kad sprendimo pakeitimo ženklai smegenyse pasirodo dar prieš mums patiems apie tai pagalvojant. Laboratoriniuose tyrimuose, kai dalyviai turėjo vertinti judančius vaizdus ekrane, mokslininkai galėjo prognozuoti jų apsisprendimą sekundėmis anksčiau nei jis įvyko. 

Šie rezultatai leidžia manyti, kad smegenų veiklos stebėjimas galėtų padėti priimti geresnius pirminius sprendimus, taip sumažinant būtinybę apsigalvoti vėliau. Tokios žinios ypač svarbios profesijose, kur sprendimų tikslumas lemia gyvybes, pavyzdžiui, medicinoje ar gynyboje.

Kodėl nesikeičiame dažniau?

Nors tyrimai rodo, kad apsigalvojimas dažnai pagerina rezultatą, žmonės vengia nuomonės kaitos. Tam yra kelios priežastys. Pirma, persigalvoti reikia papildomų pastangų, tai ne kiekvienas pasirinkimas vertas tokio darbo. Kasdienėje buityje, renkantis gėrimo skonį ar prekę, klaida nėra lemtinga.

Antra, dažnas apsigalvojimas gali būti suvokiamas kaip nenuoseklumas. Socialiniai santykiai paremti pasitikėjimu, todėl pernelyg dažnai keičiantis nuomone gali būti sunkiau palaikyti patikimus ryšius.

Ateities perspektyvos

Mokslininkai toliau ieško konkrečių smegenų veiklos ženklų, kurie galėtų patikimai prognozuoti, kada nuomonės pakeitimas bus teisingas. Jei tokie rodikliai bus nustatyti, ateityje bus galima treniruoti žmones geriau atpažinti tinkamą momentą persigalvoti ir taip priimti naudingesnius sprendimus.

O grįžtant prie „Monty Hall“ uždavinio, tai matematika čia aiški. Jei kada nors atsidursite tokioje situacijoje, verta pakeisti pirmąjį pasirinkimą. Taip padidinsite savo šansus laimėti net dvigubai.