NASA aptiko tai, ko ieškojo jau labai seniai: šioje planetoje aptikti pirmieji gyvybės įrodymai, tai keičia viską

Mokslininkai, išnagrinėję daugiau kaip prieš metus surinktus mėginius iš „Džezero“ kraterio dugno, aptiko mineralų struktūras, kurios labai primena Žemėje mikrobų paliktus pėdsakus.

Tyrimą vadovavo geologas ir planetų mokslininkas Joelis Hurovitzas iš Stonis Brokas universiteto JAV. Jis pabrėžia, kad tik galutinė analizė Žemėje leis patvirtinti šią hipotezę, tačiau jau dabar surinkta medžiaga yra stulbinamai įtikinama. 

Nors neatmetama ir galimybė, jog stebėti reiškiniai galėjo kilti iš nebiologinių procesų, vis dėlto visuma leidžia kelti klausimą apie mikrobų egzistavimą senoviniame Marse.

Ši žinia dar kartą patvirtina, kad „Džezero“ krateris, kadaise buvęs užpildytas vandeniu, yra viena svarbiausių vietų ieškant atsakymų į klausimą, ar Raudonojoje planetoje kada nors egzistavo gyvybė.

Keistos dėmės ant uolienų

Marsaeigis „Perseverance“ 2022 metais aptiko akmenį, pavadintą „Chevaya Falls“. Jo paviršiuje pastebėti dėmėti raštai, primenantys leopardų kailį. Žemėje panašūs darinių pavyzdžiai dažnai siejami su suakmenėjusiomis mikrobinėmis bendrijomis. 

Be šio radinio, dar du akmenys toje pačioje „Bright Angel“ formacijoje, tai „Sapphire Canyon“ ir „Apollo Temple“, taip pat buvo išanalizuoti naudojant marsaeigio mokslinius instrumentus.

Analizė atskleidė, kad akmenyse gausu organinių, anglies turtingų junginių. Pats organinių medžiagų buvimas nėra pakankamas gyvybės įrodymas, nes jų gali susidaryti ir per nebiologinius procesus. Tačiau šalia rasti kiti potencialūs biomarkeriai daro atradimą ypatingai intriguojantį.

Uolienose aptikta daug molio mineralų, o tai rodo vandens buvimą praeityje. Be to, aptikti kalcio sulfatai, atskirti hematito sluoksniais, bei geležies fosfatai ir sulfidai, tikriausiai vivianitas ir greigitas. Tokios mineralų kombinacijos ir jų išsidėstymas labai primena procesus, kurie Žemėje vyksta ten, kur mikroorganizmai „kvėpuoja“ rūdimis ar sulfatais.

Gyvybės ir nebiologinių procesų palyginimas

Mokslininkai atliko modeliavimus, siekdami nustatyti, ar tokias mineralines struktūras galėjo sukurti nebiologiniai procesai. Nors teoriškai pavyko rasti variantą, kai sulfatų redukcija į sulfidus duotų panašų rezultatą, šiam procesui reikėtų itin lėtų sąlygų, labai rūgščios aplinkos arba aukštos, net iki 150 - 200 °C siekiančios temperatūros.

Tačiau „Bright Angel“ uolienos nerodo jokių ženklų, kad jos kada nors buvo paveiktos tokios kaitros ar rūgščių. Tai sustiprina hipotezę, kad mineralai galėjo susiformuoti veikiant biologiniams procesams. 

Kaip pabrėžė geobiologas Michaelis Ticas, panašios struktūros Žemėje susidaro nuosėdose, kur mikrobai skaido organinę medžiagą ir vykdo redokso reakcijas su geležimi bei siera.

Kodėl tai ypatinga?

Tyrėjai pažymi, kad tokios pat detalios išlikusios struktūros Žemėje būtų beveik neįmanoma aptikti, nes tektoniniai procesai per milijardus metų pakeitė mūsų planetos uolienas. Marse gi išliko unikali galimybė pažvelgti į senovės geologinius procesus tarsi į „užkonservuotą“ praeitį.

Kol kas tikrosios išvados teks palaukti, nes tik grąžinus marsaeigio surinktus mėginius į Žemę bus galima atlikti išsamią analizę su moderniausia įranga. Tačiau jau dabar aišku, kad Marso tyrimai žengė dar vieną didelį žingsnį arčiau atsakymo į vieną svarbiausių klausimų, ar esame vieni Visatoje.

NASA atradimas „Džezero“ krateryje, tai ne tik nauja intriguojanti mokslo mįslė, bet ir viltis, kad mikrobų gyvybės pėdsakai kitame pasaulyje gali būti pasiekiami mūsų akims ir rankoms jau artimiausiais dešimtmečiais.