Intensyvus sportas pertvarko mikrobiomą: jūsų žarnynas prisitaiko prie sporto kaip raumenys prie krūvio

Pasirodo, kad ne tik pats judėjimas, bet ir treniruočių intensyvumas gali daryti įtaką žmogaus žarnyno mikrobiomui. Tai reiškia, kad bakterijų sudėtis mūsų organizme kinta priklausomai nuo to, kaip sunkiai ir kaip dažnai sportuojame.

Tyrimą atlikusi doktorantė Bronwen Charlesson iškėlė tikslą suprasti, kokius pokyčius sukelia skirtingas fizinio krūvio lygis ir kaip šiuos duomenis būtų galima pritaikyti sportininkų sveikatai bei rezultatams gerinti. 

Ji pastebėjo, kad sportininkų žarnyno mikroflora dažnai skiriasi nuo žmonių, kurie aktyviai nesportuoja. Šie skirtumai pasireiškia didesne kai kurių riebiųjų rūgščių koncentracija, didesne bakterijų įvairove bei tam tikrų rūšių gausa, o kitų sumažėjimu. 

Nors didelę įtaką daro ir mitybos įpročiai, pastebėta, kad sportiniai rodikliai, pavyzdžiui, deguonies įsisavinimas, taip pat gali būti susiję su mikrobiomo pokyčiais. Šie rezultatai atveria naujas galimybes suprasti, kodėl sportininkų organizmas funkcionuoja kitaip ir kaip galima pasitelkti žarnyno sveikatą siekiant geresnės savijautos bei aukštesnių sportinių pasiekimų.

Treniruotės intensyvumas ir mikrobiomo pokyčiai

Tyrimo metu buvo pastebėta, kad treniruočių intensyvumas turi tiesioginės įtakos žarnyno būklei. Kintant fizinio krūvio lygiui, keitėsi trumpųjų riebiųjų rūgščių kiekis bei atskirų bakterijų populiacijos. 

Įdomu tai, kad nors pats tyrimas kraujo laktato kiekio tiesiogiai nematavo, spėjama, jog būtent padidėjusi laktato koncentracija po intensyvaus sporto gali skatinti tam tikrų bakterijų dauginimąsi. 

Laktatas, kuris gaminasi raumenyse, keliauja į žarnyną, kur gali tapti energijos šaltiniu skirtingoms bakterijų rūšims. Svarbu pažymėti, kad šiuos pokyčius lemia ne vien treniruočių krūvis. Pastebėta, kad didelės ar mažesnės apkrovos dažnai eina kartu su mitybos pokyčiais. 

Pavyzdžiui, poilsio ar lengvesnių treniruočių periodais sportininkai dažniau leidžia sau rinktis greitą maistą, mažiau šviežių daržovių ir vaisių, o alkoholio suvartojimas šiek tiek padidėja. Šie pokyčiai neišvengiamai atsispindi ir mikrobiomo sudėtyje.

Mitybos ir poilsio laikotarpio poveikis

Poilsio laikotarpiais pastebėtas ir kitas svarbus reiškinys, tai sulėtėję žarnyno tranzito laikai. Kai maistas organizme juda lėčiau, keičiasi ir mikrobiomos veikla. Šis sulėtėjimas kartu su suprastėjusia mitybos kokybe daro papildomą poveikį sportininkų žarnyno sveikatai. 

Tai rodo, kad vien tik treniruočių intensyvumas nėra lemiamas veiksnys, tai ne mažiau svarbi yra ir subalansuota mityba. Nors dar nėra iki galo aišku, kaip mikrobiomas veikia sportinį pajėgumą, tyrėjai jau dabar mato tam tikras gaires. 

Manoma, kad žarnynas gali dalyvauti laktato metabolizme ir rūgštingumo reguliavime, o tai gali tiesiogiai paveikti ištvermę bei bendrą savijautą. Siekiant geriau suprasti šį sudėtingą ryšį, reikalingi tolimesni tyrimai, kurie apimtų ne tik treniruočių krūvį, bet ir mitybos kokybę bei žarnyno veiklos ypatumus.

Šiandien galime teigti, kad sporto poveikis žmogaus organizmui yra dar gilesnis nei manyta iki šiol. Žarnyno mikrobiomas tampa nauju svarbiu faktoriumi, kurį verta įtraukti į sportininkų pasirengimo strategijas. Ateityje, atsižvelgiant į treniruočių intensyvumą ir mitybos kokybę, bus galima kurti individualizuotas programas, padedančias ne tik gerinti rezultatus, bet ir užtikrinti ilgalaikę sveikatą.