Mokslininkai netiki savo akimis: Saulės žybsnių metu temperatūra peržengia visas suvokimo ribas

Naujausi teoriniai skaičiavimai atskleidė, kad šių žybsnių metu išsiskyrusi medžiaga gali būti kur kas karštesnė, nei manyta iki šiol. Paaiškėjo, kad įkrautos dalelės, jonai, gali įkaisti iki 60 mln. laipsnių pagal Celsijų, o tai yra dešimt kartų daugiau už Saulės vainiko temperatūrą.

Šis atradimas verčia iš naujo permąstyti Saulės fizikos pagrindus, nes ilgą laiką buvo laikoma, kad elektronai ir jonai šildomi vienodai. Dabar aiškėja, kad jų temperatūra gali skirtis net dešimtis minučių, kas suteikia naujų paaiškinimų seniai gluminusiems reiškiniams.

Saulės žybsnių prigimtis

Saulės žybsniai kyla dėl sudėtingų magnetinio lauko pokyčių. Saulės pusiaujas sukasi greičiau nei ašigaliai, todėl magnetinės linijos persipina, susisuka ir galiausiai nutrūksta. Šio proceso metu, vadinamo magnetiniu persijungimu, išsiskiria milžiniški energijos kiekiai.

Dalis energijos šildo Saulės atmosferą, kita dalis išsiveržusią plazmą, kuri gali pasiekti dešimtis milijonų laipsnių temperatūrą. Nors Saulės paviršius siekia vos 5 500 laipsnių, o vainikas apie 2 mln., žybsnių metu šios ribos gerokai peržengiamos.

Be šilumos, Saulės žybsniai išskiria ir pavojingas spinduliuotes, tai rentgeno bei gama spindulius. Nors jie nepasiekia Žemės paviršiaus, tačiau gali trikdyti palydovų veiklą, ryšius bei kelti grėsmę astronautams.

Nauji skaičiavimai ir jų reikšmė

Iki šiol buvo manyta, kad žybsniuose elektronai ir jonai pasiekia vienodą temperatūrą. Tačiau nauja analizė parodė, jog magnetinis persijungimas net 6,5 karto efektyviau šildo jonus nei elektronus. Šis atradimas grindžiamas tiek palydovų tyrimais prie Žemės, tiek Saulės vėjo stebėjimais, tiek ir kompiuterinėmis simuliacijomis.

Jei tokia taisyklė galioja Saulės žybsniams, tai reiškia, kad jonų temperatūra gali siekti iki 60 mln. laipsnių. Tai padėtų paaiškinti, kodėl kai kurių žybsnių spektrai turėjo iki šiol sunkiai suprantamų bruožų.

Kas toliau?

Kol kas šie duomenys yra teoriniai. Mokslininkai dar turi atlikti daug tyrimų, kad patvirtintų, jog Saulės žybsnių metu iš tiesų egzistuoja tokios ekstremalios sąlygos. Dabar, žinodami apie šią galimybę, jie galės planuoti naujus stebėjimus ir eksperimentus.

Jeigu atradimas pasitvirtins, jis pakeis mūsų supratimą apie Saulės aktyvumą ir leis tiksliau prognozuoti kosminius orus, kurie daro įtaką technologijoms Žemėje. Tai taip pat bus žingsnis į priekį siekiant suprasti, kaip veikia žvaigždžių magnetiniai procesai visatoje.

Karščiausios paslaptys

Saulė ir toliau išlieka paslaptinga, nepaisant dešimtmečius trunkančių tyrimų. Nauja hipotezė apie superkarštus jonus atveria dar vieną langą į jos dinamiką. Jei šis reiškinys pasitvirtins, tai parodys, kad mūsų žvaigždė yra dar galingesnė ir sudėtingesnė, nei manyta anksčiau.

Šis atradimas ne tik suteikia atsakymus į seniai keltus klausimus, bet ir užduoda naujų. Saulės žybsnių tyrimai primena, kad net artimiausia žvaigždė slepia didžiules paslaptis, kurias žmogaus protas dar tik pradeda atskleisti.