Ar išties visi mes matome spalvas vienodai? Naujas tyrimas atskleidė stulbinantį smegenų kodą

Iš tiesų mūsų smegenys spalvas suvokia labai panašiai, nes jos remiasi bendru kodu, kuris yra visiems žmonėms vienodas. Naujausios technologijos suteikė galimybę pažvelgti į žmogaus smegenų veiklą visiškai nauju kampu. 

Pasitelkus pažangius vaizdinimo metodus ir dirbtinio intelekto algoritmus, mokslininkai sugebėjo nuspėti, kokią spalvą žmogus mato, analizuodami tik jo smegenų aktyvumą. Ir dar daugiau, tai buvo įmanoma net tada, kai duomenys apie konkretų žmogų nebuvo surinkti iš anksto.

Šis atradimas rodo, kad spalvų matymas nėra tik subjektyvi patirtis. Tai universali smegenų veiklos schema, kuri vienija mus visus.

Kaip veikia spalvų suvokimas?

Spalvų regėjimas prasideda akyje, tiksliau, tai tinklainėje esančiuose fotoreceptoriuose, vadinamuose kūgeliais. Jie reaguoja į tris pagrindinius šviesos diapazonus, tai raudoną, žalią ir mėlyną. Mūsų smegenys lygina šiuos signalus ir taip sukuria visą matomų spalvų paletę. Jei fotopigmentus koduojantys genai yra pažeisti, žmogus gali būti daltonikas, o retais atvejais pasaulis gali atrodyti tik juodai baltas.

Tačiau akis yra tik pirmas žingsnis. Toliau viskas vyksta smegenyse, būtent jose spalvos įgauna prasmę. Svarbiausi procesai vyksta regos žievėje, kurioje spalvos interpretuojamos atsižvelgiant į šviesos kontrastus, foną ir aplinką.

Tyrimo rezultatai

Mokslininkų komanda iš Tiubingeno universiteto ir Maxo Plancko instituto atliko eksperimentą su penkiolika savanorių. Dalyviams buvo rodomos skirtingos spalvos, o jų smegenų veikla fiksuojama funkciniu magnetinio rezonanso aparatu. Paaiškėjo, kad visi žmonės, matydami tas pačias spalvas, aktyvavo beveik identiškas smegenų sritis.

Tyrėjai šiuos duomenis panaudojo mokydami dirbtinio intelekto algoritmą. Rezultatas nustebino, tai pagal vieno žmogaus smegenų aktyvumą sistema galėjo atspėti, kokią spalvą tuo metu mato kitas žmogus. Tai pirmasis toks aiškus įrodymas, kad spalvų suvokimas yra universalus.

Spalvos smegenų žemėlapyje

Toliau tyrėjai išsiaiškino, kad spalvos smegenyse yra tarsi „sukoduotos“ konkrečiose vietose. Įvairios regos žievės sritys, tokios kaip „V1“, „V2“, „V3“, „hV4“ ir „LO1“, rodė pasikartojančius aktyvumo modelius priklausomai nuo spalvos. Kitaip tariant, kiekviena spalva sukelia tam tikrą, visiems bendrą, nervinių signalų išsidėstymą.

Įdomu tai, kad spalvos suvokimas glaudžiai susijęs su erdvės suvokimu. Tai reiškia, kad mūsų smegenys spalvą mato ne kaip abstraktų atspalvį, o kaip neatsiejamą viso vaizdo dalį.

Nauji tyrimai įrodo, kad spalvų matymas nėra toks subjektyvus, kaip kartais manome. Mūsų smegenys naudoja tą patį kodą, nepriklausomai nuo lyties ar individualių skirtumų. Tai reiškia, kad juokai apie vyrų ir moterų spalvų suvokimo skirtumus gali likti tik smagiu mitu.

Šis atradimas ne tik suteikia daugiau žinių apie žmogaus regėjimą, bet ir atveria galimybes ateityje panaudoti tokią informaciją medicinoje ar technologijose. Galbūt vieną dieną bus įmanoma kurti prietaisus, leidžiančius „perskaityti“ žmogaus matomą pasaulį tiesiai iš smegenų aktyvumo.