Brazilijoje aptikta paslaptinga kaukolė: pirmasis žemės žolėdis nustebino net ir patyrusius mokslininkus

Dicinodontai buvo įvairaus dydžio, tai nuo vos 20 centimetrų iki net 6 metrų ilgio milžinų, kurių svoris galėjo siekti iki 9 tonų. Jie turėjo du ryškius iltinius dantis ir snapą be dantų, kuriuo plėšė augalus. Dalis šių gyvūnų gyveno sausumoje, o kai kurie pritaikėsi prie gyvenimo purvinuose, pelkėtuose kraštovaizdžiuose.

Atradimas buvo padarytas pietų Brazilijoje, Rio Grande valstijoje, kur rasta 260 mln. metų senumo dicinodonto žandikaulio fosilija. Remiantis šiuo radiniu, buvo sukurtas detalus gyvūno atvaizdas, naudojant pažangius 3D rekonstrukcijos metodus.

Pirmieji sausumos žolėdžiai

Dicinodontai laikomi pirmaisiais plačiai paplitusiais sausumos žolėdžiais. Jie atsirado vėlyvuoju permu ir išplito visuose žemynuose. Jų klestėjimo laikotarpis tęsėsi iki triaso pabaigos, kai pasirodė dinozaurai, kurie ilgainiui juos nustelbė.

Šie gyvūnai buvo labai įvairūs. Mažesni individai galėjo išgyventi urvuose, kuriuos patys išsirausdavo, o didžiausi tapo tikrais savo laikotarpio galiūnais. Tokia įvairovė leido dicinodontams prisitaikyti prie skirtingų aplinkų ir užimti svarbią vietą ankstyvojoje ekosistemoje.

Rastodon procurvidens atradimas

Tyrimų centre atsidūrė konkreti rūšis pavadinimu Rastodon procurvidens. Šis nedidelis, bet įdomus gyvūnas pasižymėjo išlenktais, smailiais iltimis ir snapu be dantų. Manoma, kad jis buvo urvinis gyvūnas, pritaikytas kasti žemę.

Jo žandikaulis pirmą kartą buvo aprašytas dar 2016 metais, tačiau tik dabar, naudojant kompiuterinę tomografiją ir 3D modelius, pavyko tiksliai atkurti gyvūno išvaizdą. Nors fosilija buvo padengta akmeniu, skenavimo technologijos leido pažvelgti į vidų ir išsamiai ištirti kaukolės struktūrą.

Mokslo ir istorijos reikšmė

Dicinodontų tyrimai suteikia unikalią galimybę pažvelgti į laikotarpį, kai Žemėje dar nebuvo dinozaurų. Jie atskleidžia, kaip ankstyvieji žinduolių protėviai prisitaikė prie gyvenimo sausumoje ir kaip vystėsi ekosistemos, kuriose vėliau atsirado dinozaurai.

Šis atradimas taip pat parodo, kokią svarbą šiandien turi šiuolaikinės technologijos archeologijoje ir paleontologijoje. Kompiuteriniai modeliai leidžia atkurti net labai pažeistas fosilijas, neardant jų struktūros, ir padeda suprasti gyvūnų gyvenimo būdą.

Dicinodontų išvaizdos atkūrimas yra dar vienas žingsnis į priekį siekiant suprasti gyvybės raidą Žemėje. Šie žolėdžiai gyvūnai buvo pirmtakai daugelio vėliau atsiradusių rūšių, todėl jų tyrimas leidžia geriau suvokti, kaip atsirado ir prisitaikė gyvūnai, kurie ilgainiui užkariavo mūsų planetą.