Visatos gilumoje pabudo juodoji skylė: astronomai užfiksavo kosminę akimirką, kuri keičia visatos pažinimą

Šis įvykis suteikė galimybę pažvelgti į ankstyvąją aktyvumo fazę ir atskleidė, kaip tokie kosminiai dariniai pradeda veikti aplinką. Naujausi tyrimai atvėrė unikalią perspektyvą pažvelgti į reiškinius, kurie paprastai trunka milijonus metų ir dažniausiai yra pastebimi tik daug vėlesnėse stadijose. 

Užfiksuotas pabudimas yra tarsi akimirka, leidžianti iš pirmosios eilės stebėti, kaip formuojasi galingos jėgos, galinčios daryti įtaką ištisoms galaktikoms.

Šis atradimas svarbus ne tik dėl pačios retai matomos akimirkos, bet ir dėl jo suteikiamos informacijos apie visatos evoliuciją. Tai yra dar vienas žingsnis siekiant suprasti, kokį vaidmenį juodosios skylės atlieka formuojant kosmoso struktūrą ir kaip jos keičia galaktikas, kuriose gyvena.

Supermasyvios juodosios skylės atsiradimas

Astronomai užfiksavo itin retą momentą gilioje visatoje esančioje galaktikų sankaukoje, vadinamoje „CHIPS 1911 4455“. Šis objektas yra maždaug už šešių milijardų šviesmečių nuo mūsų planetos. 

Mokslininkams pavyko pamatyti, kaip juodoji skylė pradeda savo aktyviąją fazę, kai ji ima ryti materiją ir skleisti galingus energijos srautus. Pasak tyrimų vadovo Francesco Ubertosi iš Bolonijos universiteto, tai prilygsta miegančio milžino pabudimui. 

Anot jo, tokia akimirka leidžia pažvelgti į procesą pačioje pradžioje, dar prieš tai, kai juodoji skylė ima reikšmingai keisti aplinką. Tokie stebėjimai yra nepaprastai reti ir suteikia galimybę tyrinėti, kokią įtaką šie kosminiai objektai daro visatai dar prieš pradėdami ją pertvarkyti.

Neprilygstami stebėjimai

Tyrimai buvo atlikti pasitelkus itin jautrius radijo teleskopus, tarp jų ir „Very Long Baseline Array“ bei „Very Large Array“. Įranga atskleidė, kad energijos srautai iš juodosios bedugnės tęsiasi vos trisdešimčia parsekų, tai yra apie šimtą šviesmečių nuo centro. Tokie kuklūs matmenys rodo, kad procesas yra tik pačioje pradžioje.

Kitose panašiose sistemose šie srautai gali nusidriekti net dešimčių tūkstančių parsekų atstumu. Pagal atliktą analizę nustatyta, kad šis kosminis objektas pradėjo aktyviai veikti vos prieš tūkstantį metų. Kosminiais masteliais tai reiškia, jog įvykis įvyko praktiškai ką tik. Būtent ši aplinkybė daro stebėtą reiškinį tokį išskirtinį ir suteikia tyrėjams neįkainojamą medžiagą tolimesniems moksliniams darbams.

Kelionė laiku

Pasak mokslininkų, galimybė stebėti tokią juodąją skylę ankstyvoje fazėje prilygsta kelionei laiku. Šie energijos srautai dar nespėjo paveikti aplinkinio dujų debesies ar sutrikdyti aušinimosi procesų galaktikos šerdyje. Tai reiškia, kad mokslininkai gali tyrinėti procesą tarsi laboratorijoje, matydami, kaip jis prasideda nuo pirmųjų akimirkų.

Tyrimų bendraautorė Myriam Gitti iš Bolonijos universiteto pabrėžė, kad tokie stebėjimai suteikia unikalią galimybę išsiaiškinti, kaip formuojasi grįžtamasis ryšys tarp juodųjų skylių ir jų aplinkos. Tai svarbus žingsnis suprantant, kokią įtaką šie kosminiai gigantai daro galaktikų raidai bei jų evoliucijos keliui.

Naujos galimybės ateičiai

Šis atradimas atveria duris tolimesniems tyrimams, nes dabar mokslininkai turi galimybę stebėti procesus pačioje jų pradžioje. Tokie duomenys gali padėti paaiškinti, kodėl kai kurios galaktikos vystosi kitaip nei kitos, ir kokį vaidmenį šiame procese atlieka juodosios bedugnės.

Mokslininkų komanda planuoja tęsti stebėjimus ir ieškoti kitų panašių sistemų. Kuo daugiau tokių reiškinių pavyks užfiksuoti, tuo išsamesnį vaizdą turėsime apie kosmoso vystymosi dėsnius. Tai gali tapti raktu į daugelį klausimų, kurie iki šiol glūdi paslaptyje, ir priartinti mus prie gilesnio supratimo apie visatos kilmę ir ateitį.