NASA tyrimas artėja prie sensacijos: žmonija priartėjo prie atsakymo, ar ši planeta išties slepia gyvybę?

Ypač daug vilčių siejama su „TRAPPIST-1 e“, dažnai vadinama „stebuklinga planeta“. Ji yra tokioje padėtyje, kur teoriškai galėtų būti skysto vandens, o tai yra vienas svarbiausių gyvybės požymių. 

Naujausi tyrimai su kosminiu teleskopu „James Webb“ suteikia pirmuosius atsakymus apie šios planetos prigimtį.  Mokslininkai stebi, kaip ji praeina prieš savo žvaigždę. Tokiu metu dalis šviesos pereina per galimą atmosferą, ir iš to galima spręsti, kokių dujų ten yra. 

Rezultatai kol kas dar neatskleidžia visko, bet leidžia suprasti, kad ši planeta labai skiriasi nuo mūsų kaimynių Veneros ar Marso. „TRAPPIST-1 e“ neabejotinai yra viena įdomiausių egzoplanetų. Ji gali būti visai tuščia, be jokios atmosferos, bet taip pat gali slėpti sąlygas, kuriose įmanoma gyvybė.

Ar ši planeta turi atmosferą?

Pirmieji duomenys rodo, kad „TRAPPIST-1 e“ greičiausiai prarado savo pirminę atmosferą, kurią sudarė lengvos dujos, tokios kaip vandenilis ir helis. Tai nėra keista, nes raudonieji nykštukai labai aktyvūs ir dažnai skleidžia galingus spindulių pliūpsnius, galinčius nuplėšti lengvas dujas nuo planetų. 

Žemė taip pat iš pradžių turėjo tokią atmosferą, bet ją praradusi vėliau įgijo naują, tai sudarytą iš sunkesnių junginių. Dabar mokslininkai svarsto, ar „TRAPPIST-1 e“ turi bent šiek tiek atmosferos. Jei taip, ji tikrai nėra panaši į Venerą ar Marsą, kuriuose dominuoja anglies dioksidas. 

Vis dėlto net maža anglies dvideginio dalis galėtų palaikyti šilumą ir padėti vandeniui išlikti skystam. Tai reiškia, kad planeta vis dar turi šansą išlaikyti sąlygas, tinkamas vandeniui ir galbūt net gyvybei.

Skirtingos dienos ir nakties pusės

Ši planeta yra labai arti savo žvaigždės, todėl beveik neabejotinai yra „užrakinta“. Tai reiškia, kad viena jos pusė visada mato žvaigždę, o kita nuolat skendi tamsoje. Tokia situacija atrodo keista, bet ji gali sukurti įdomias sąlygas. Tarp ribos, kur susitinka šviesa ir tamsa, gali būti pakankamai švelnios sąlygos, kad egzistuotų vanduo.

Mokslininkai taip pat lygina „TRAPPIST-1 e“ su kita šios sistemos planeta „TRAPPIST-1 b“, kuri greičiausiai neturi atmosferos. Skirtumai tarp stebėjimų padeda išsiaiškinti, ar „TRAPPIST-1 e“ tikrai turi dujų sluoksnį.

Kas laukia ateityje?

Iki šiol atlikti tik keturi stebėjimai, tačiau planuojama dar penkiolika. Kiekvienas naujas tyrimas leis vis tiksliau pasakyti, ar ši planeta yra tik plika uola, ar visgi turi atmosferą, kurioje galėtų egzistuoti vanduo. Jei pasitvirtins, kad ten yra vandens telkinių, „TRAPPIST-1 e“ taps viena rimčiausių vietų, kur galima tikėtis atrasti gyvybę už Žemės ribų.

Kosminis teleskopas „James Webb“ jau dabar keičia mūsų supratimą apie tolimus pasaulius. Galimybė stebėti už 40 šviesmečių esančią planetą yra didžiulis mokslo pasiekimas. Nors atsakymai apie „TRAPPIST-1 e“ dar neaiškūs, kiekvienas tyrimas priartina mus prie tikslo suprasti, ar Visatoje yra kitų pasaulių, galinčių tapti naujais „antraisiais namais“.