Mokslininkai negalėjo patikėti savo akimis: juodos kapsulės slepia tai, ko dar niekas nebuvo matęs

Pirmieji tyrimai parodė, kad tai nėra žuvų kiaušiniai, kaip galėjo pasirodyti iš pradžių. Paaiškėjo, kad tai kapsulės, kuriose vystėsi giliavandeniai plokščiosios kirmėlės. Atrastas reiškinys buvo unikalus, nes niekada anksčiau šios grupės gyvūnų kiaušiniai nebuvo aptikti tokiose ekstremaliose abisalinėse sąlygose. 

Tai paskatino mokslininkus dar labiau susidomėti atradimu, nes jis leidžia praplėsti žinias apie gyvybės prisitaikymą prie itin gilių vandenyno sluoksnių, kur spaudimas milžiniškas, o šviesa beveik neprasiskverbia.

Kapsulių tyrimai ir jų turinys

Radinys aptiktas netoli Kurilų-Kamčiatkos griovio šiaurės vakarų Ramiajame vandenyne, visai netoli Japonijos krantų. Jį iškėlė iš daugiau nei šešių kilometrų gylio nuotoliniu būdu valdomas aparatas, kuriuo naudojosi Tokijo universiteto mokslininkas Yasunoris Kanas. 

Surinktas medžiagas tyrė Hokaido universiteto biologas Keichias Kakuas, kuris kartu su kolegomis atskleidė paslaptį. Paaiškėjo, kad juodosios kapsulės buvo kiaušiniai, apgaubti apsauginiu kokoniniu sluoksniu. Atidarius jas, viduje aptikta balkšvas skystis ir smulkūs dar neišsiritę plokščiosios kirmėlės. 

Kiekviena kapsulė buvo maždaug trijų milimetrų skersmens ir galėjo turėti nuo trijų iki septynių embrionų. Vieni jų buvo ankstyvoje, rutuliuko stadijoje, kiti jau priminė mažus kirminus, artėjančius prie vėlesnių vystymosi etapų.

Gyvybė prisitaikiusi prie ekstremalių sąlygų

Plokščiosios kirmėlės paprastai asocijuojasi su seklių vandenų organizmais ar net su parazitinėmis formomis, tokiomis kaip kaspinuočiai ar siurbikės. Tačiau šiuo atveju kalbama apie laisvai gyvenančius jūrinius plokščiuosius kirminus iš „Maricola“ pogrupio. 

Iki šiol žinios apie šios grupės atstovų gyvenimą dideliuose gyliuose buvo labai ribotos, todėl naujasis atradimas suteikė daug vertingos informacijos. Molekulinė analizė patvirtino, kad šie organizmai priklauso būtent Maricola pogrupiui.

Įdomu tai, kad jų vystymasis abisalinėse gelmėse yra panašus į procesus, vykstančius palyginti švelnesnėse, seklesnėse vandenų zonose. Tai rodo, jog šie gyvūnai turi neįtikėtiną gebėjimą prisitaikyti prie itin skirtingų aplinkos sąlygų, nuo pakrančių baseinų iki kelių kilometrų gylio vandenyno dugno.

Naujas žingsnis pažinimo link

Šis atradimas, apie kurį išsamiai paskelbta mokslo žurnale „Biology Letters“, parodė, kad net paprasti, žmogaus akiai nepastebimi gyvūnai gali slėpti paslaptis, kurios keičia mūsų supratimą apie gyvybę Žemėje. Iki šiol manyta, kad plokščiosios kirmėlės nėra prisitaikiusios prie tokių ekstremalių sąlygų, tačiau dabar aišku, kad jų gebėjimai kur kas platesni.

Šios kapsulės, tai juodos ir neįprastos, aptiktos daugiau nei šešių kilometrų gylyje primena, kiek daug dar nežinome apie vandenyno gelmes. Jos atskleidžia, kad gyvybė gali egzistuoti net pačiose atšiauriausiose Žemės vietose, ir skatina toliau tyrinėti paslaptingą bei dar menkai pažįstamą povandeninį pasaulį.