Kodėl pirmą naktį viešbutyje miegame prasčiau? Pasirodo, kad smegenys turi savo budrumo sargą

Mokslininkai šį reiškinį vadina pirmojo vakaro efektu. 2016 metais atliktas tyrimas parodė, kad naujoje aplinkoje mūsų smegenys išlieka itin budrios, net ir miego metu. Tai primena gyvūnų gebėjimą miegoti viena akimi. Tokia būsena padeda apsisaugoti nuo galimų pavojų, tačiau kartu neleidžia pasiekti gilaus poilsio, kurio reikia organizmui.

Gamtoje galima aptikti daug pavyzdžių, kai gyvūnai sugeba ilsėtis, bet kartu išlaikyti budrumą. Delfinai, jūrų liūtai, vištos ar belugos geba įjungti tik vieną smegenų pusrutulį į miego režimą, o kitas lieka aktyvus. Net ant kranto susirikiavusių ančių galima pastebėti, kad kraštinė anties akis lieka atmerkta. Ji budriai stebi aplinką ir bet koks įtartinas judesys gali akimirksniu pažadinti visą būrį.

Žmonės ir pusiau budrus miegas

Panašus mechanizmas aptiktas ir žmonėms. Tyrimuose nustatyta, kad pirmąją naktį naujoje vietoje kairysis smegenų pusrutulis dažniau išlieka aktyvesnis, labiau reaguoja į neįprastus garsus. Tai reiškia, kad mūsų smegenys net miegodamos bando mus apsaugoti nuo galimos grėsmės. Kai po savaitės tie patys žmonės grįždavo į laboratoriją antram miegui, jų smegenys rodė daug didesnę simetriją. Organizmas jau buvo priprato prie aplinkos ir nebereikėjo tokio papildomo budrumo.

Mokslininkai tyrimui pasitelkė 35 savanorius, kurių miegas buvo stebimas laboratorijoje. Dalyviai buvo prijungti prie specialios aparatūros, kuri fiksavo širdies ritmą, kvėpavimą, akių ir kojų judesius bei smegenų veiklą. Didžiausias dėmesys skirtas lėtosios bangos veiklai, nes ji rodo miego gilumą. Rezultatai patvirtino, kad pirmąją naktį kairysis pusrutulis labiau budrus, o kitą kartą, toje pačioje vietoje, smegenys dirbo simetriškai.

Kodėl smegenys taip elgiasi

Šis reiškinys rodo, kad mūsų smegenys turi savotišką apsaugos mechanizmą. Naujoje vietoje jos elgiasi taip, lyg tai būtų pavojinga aplinka, todėl neleidžia sau visiškai atsipalaiduoti. Tai tarsi paprastesnė versija to, ką daro delfinai ar paukščiai. Tai nėra visiškai sąmoningas procesas, tačiau jis įsišaknijęs evoliucijoje.

Įdomu tai, kad žmonės, kurie dažnai keliauja ar miega vis kitoje vietoje, gali iš dalies įveikti šį efektą. Miego tyrėjai pastebi, jog smegenys yra labai lanksčios ir prisitaikančios. Todėl nuolatiniai keliautojai ne visada susiduria su rimtais miego sutrikimais pirmąją naktį, nes jų organizmas pamažu pripranta prie nuolat kintančios aplinkos.

Ateities tyrimai

Mokslininkai planuoja toliau nagrinėti šį reiškinį ir ieškoti būdų, kaip jį sumažinti. Jei pavyktų surasti metodus, leidžiančius išjungti pirmojo vakaro efektą, žmonės galėtų greičiau prisitaikyti prie naujų vietų ir mėgautis kokybišku miegu nuo pat pirmos nakties. Tai ypač svarbu tiems, kurie dažnai keliauja darbo reikalais arba patiria stresą prieš svarbius įvykius.

Pirmojo vakaro efektas, tai natūralus mūsų smegenų mechanizmas, leidžiantis išlikti budriems naujoje aplinkoje. Jis kilo iš evoliucinės būtinybės apsaugoti save nuo galimų grėsmių. Nors šiandien nebereikia saugotis plėšrūnų, mūsų smegenys vis dar veikia pagal senąją logiką. Todėl pirmoji naktis viešbutyje ar naujuose namuose dažnai būna nerami. Žinodami šį reiškinį, galime suprasti, kad tai natūrali reakcija, kuri dažniausiai išnyksta vos po kelių naktų, kai aplinka tampa pažįstama ir saugi.