Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Kartais mokslo naujienos skamba kaip fantastika, bet fizikai mėgsta patikrinti net keisčiausias idėjas. Viena jų yra klausimas, kas nutiktų, jei per žmogaus kūną pralėktų labai mažytė juodoji skylė. Pasirodo, atsakymas gana netikėtas ir ne toks baisus, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Fizikas Robertas Scherrer iš Vanderbilto universiteto nusprendė tai apskaičiuoti. Jį paskatino ir šiuolaikiniai atradimai apie juodąsias skyles, ir sena mokslinės fantastikos istorija, kurioje žmogus miršta nuo tokio įvykio. Tyrėjas norėjo suprasti, ar tai realu bent teoriškai.
Skaičiavimai rodo, kad mažos masės juodosios skylės kūnui beveik nepavojingos. Žala būtų menka tol, kol objektas nepasiektų tam tikros masės ribos. Didžiausias pavojus slypi ne rijime, o smūgyje judant pro audinius labai dideliu greičiu.
Pirminės juodosios skylės
Tokios mikroskopinės juodosios skylės vadinamos pirminėmis. Manoma, kad jos galėjo susiformuoti ankstyvoje Visatoje, kai po Didžiojo sprogimo trumpam atsirado itin tankių medžiagos sutankėjimų. Tai būtų visiškai kitoks kelias nei žvaigždžių griūtis, kuri sukuria įprastas juodąsias skyles.
Šios skylės kartais minimos kaip galima tamsiosios medžiagos dalis. Vis dėlto jos nėra pagrindinis kandidatas, nes reikalingos sąlygos turėjo būti retos. Net jei jos egzistuoja, jų turėtų būti labai mažai, todėl susidūrimas su žmogumi beveik neįmanomas.
Koks būtų smūgis kūnui
R. Scherrer apskaičiavo, kad reikšminga žala prasidėtų tik tada, kai juodosios skylės masė siektų apie 140 mlrd. tonų. Nors masė milžiniška, pati skylė būtų nepaprastai maža, jos skersmuo mažesnis už atomo dydį. Tokia skylė per kūną praeitų beveik nieko nepaliesdama.
Tačiau ji judėtų maždaug 200 kilometrų per sekundę greičiu, gerokai viršydama garso greitį. Už jos susidarytų smūginė banga, panaši į kulkos sukeltą balistinį smūgį. Būtent ši banga plėštų audinius ir galėtų sukelti mirtiną traumą.
Plėšiančios traukos jėgos ir tikimybė
Kitas pavojus yra plėšiančios traukos jėgos, atsirandančios dėl nevienodo traukos pasiskirstymo. Arčiausiai esanti kūno dalis traukiama stipriau, todėl audiniai tempiami ir gali būti suplėšyti. Vis dėlto gravitacija mažais masteliais silpna, todėl daugeliu atvejų kūno struktūras laiko tvirtesnės jėgos.
Kad plėšianti traukos jėga trauka rimtai pažeistų, ypač smegenis, skylė turėtų būti dar masyvesnė, apie 7 trilijonus tonų. Tokiu atveju ji veiktų tarsi ekstremalus šūvis, bet ne prarytų žmogų. O tikimybė sutikti tokią skylę yra praktiškai lygi nuliui, maždaug vienas kartas per kvintilijoną metų, todėl ramiai miegokime.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.