Mirtinas mikropadaras griauna vandenynų tvarką: viena bakterija pražudė milijonus jūros žvaigždžių

Tai bakterija pavadinimu „Vibrio pectenicida“, kuri dabar laikoma pagrindine jūrinių žvaigždžių nykimo priežastimi. Pirmieji ligos protrūkiai buvo užfiksuoti 2013 metų pabaigoje prie Šiaurės Amerikos vakarinės pakrantės. Netikėtai didelė dalis jūrinių žvaigždžių pradėjo irti, jų raumenys silpo, o galūnės susisukdavo ir net nukrisdavo. 

Per kelias dienas gyvūnai žūdavo. Netrukus paaiškėjo, kad liga išplito ir kitose pasaulio vietose, paveikdama daugiau nei keturiasdešimt rūšių. Vienos labiausiai nukentėjusių buvo saulėgrąžinės jūrinės žvaigždės, kurių populiacija sumažėjo daugiau nei devyniasdešimt procentų.

Kritinės pasekmės ekosistemoms

Saulėgrąžinės jūrinės žvaigždės išsiskiria įspūdinga išvaizda, ryškiomis oranžinėmis ir violetinėmis spalvomis bei net dvidešimt keturiomis ataugomis. Vis dėlto liga ir klimato kaitos sukelti jūrų karščio bangų padariniai beveik visiškai jas sunaikino. Iki 2015 metų jos faktiškai išnyko nuo Aliaskos iki Meksikos krantų. 2020 metais Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga oficialiai paskelbė šią rūšį kritiškai nykstančia. 

Šių gyvūnų praradimas sukėlė grandininę reakciją. Jūrų žvaigždės maitinosi jūrų ežiais, kurie savo ruožtu graužia dumblius. Kai žvaigždžių neliko, ežiai ėmė nekontroliuojamai daugintis, o gausūs dumbliai virto pustomomis jūros dykumomis.

Dumbliai jūrose nėra tik augalai, jie atlieka esminę ekologinę funkciją. Dumbliais apaugę miškai yra svarbi buveinė daugybei gyvūnų, tarp jų jūrų ūdrų, ruonių, jūrų kiaulių, žuvų, omarų, krabų ir krevečių. Be to, dumbliai sugeria anglies dioksidą, padėdami mažinti šiltnamio dujų kaupimąsi, bei apsaugo pakrantes nuo audrų. Todėl jūrinių žvaigždžių nykimas turi daug didesnį poveikį nei vienos rūšies praradimas.

Bakterijos atskleidimas

Ilgą laiką buvo manoma, kad ligą sukelia virusas, nes įprasti tyrimai neparodė bakterijų pėdsakų. Tačiau išsamūs genetiniai sekoskaitos tyrimai ir laboratoriniai bandymai atskleidė, kad kaltininkė yra bakterija Vibrio pectenicida. Ji priklauso tai pačiai grupei, kuriai priskiriama cholera žmonėms bei koralų blukimą sukeliantys mikroorganizmai. Ši bakterija yra ypatinga tuo, kad geba slopinti imuninę sistemą, todėl iš pradžių nepastebima tradiciniais metodais.

Mokslininkai surengė keletą kontroliuojamų bandymų, naudodami nelaisvėje išaugintas jūrines žvaigždes. Kai jos buvo paveiktos infekuotu audiniu ar skysčiais, greitai pasireiškė ligos simptomai, tai galūnių susisukimas, audinių tirpimas ir žūtis. 

Norint atmesti viruso galimybę, buvo atlikti papildomi testai: jei ligą keltų virusas, jis praeitų per itin smulkų filtrą arba išgyventų kaitinimą. Tačiau po tokio apdorojimo infekcija nebeplito, įrodydama bakterinę kilmę. Vėliau sekoskaitos metu išskirta bakterija buvo perkelta sveikoms žvaigždėms, kurios greitai susirgo, patvirtindamos priežastinį ryšį.

Klimato kaitos vaidmuo

Mokslininkai įtaria, kad klimato kaita taip pat prisidėjo prie epidemijos masto. „Vibrio“ bakterijos žinomos kaip sparčiai dauginančios šiltesniuose vandenyse. Tai gali paaiškinti, kodėl kai kurios populiacijos dar išsilaiko Britų Kolumbijos šaltuose fjorduose, kur temperatūra per žema bakterijai aktyviai plisti. Šis pastebėjimas leidžia manyti, kad kylančios jūrų temperatūros gali būti vienas pagrindinių ligos plitimo katalizatorių.

Nustačius tikrąją ligos priežastį, atsiranda galimybė kurti strategijas, padėsiančias apsaugoti išlikusias populiacijas ir galbūt atkurti jau beveik prarastas. Tai itin svarbu ne tik dėl pačių žvaigždžių, bet ir dėl visų ekosistemų, kurios priklauso nuo jų vaidmens. Jūra be žvaigždžių nebūtų tokia pati, o jų išsaugojimas taps dar vienu svarbiu žingsniu kovojant už mūsų planetos biologinę įvairovę.