Mokslininkai negali patikėti savo akimis: šis atradimas kardinaliai pakeis mūsų požiūrį į gyvybę

Paaiškėjo, jog šie vingiuoti grioviai nėra senųjų upių pėdsakai, o visiškai naujas reiškinys, kurį sukelia unikalūs Marso klimato procesai. Tai reiškia, kad mūsų žinios apie šią planetą vis dar yra labai ribotos. Kiekvienas naujas atradimas atveria dar daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų.

Nauji duomenys rodo, kad Marso paviršių formuoja ne vanduo, o visiškai kitokia medžiaga, tai sausas ledas. Šis atradimas gali pakeisti mūsų požiūrį į planetos geologiją ir net į klausimą, ar Marsas kada nors buvo tinkamas gyvybei.

Eksperimentas, kuris atskleidė paslaptį

Olandijos mokslininkų komanda iš Utrechto universiteto atliko unikalų eksperimentą, atkurdama Marso sąlygas laboratorijoje. Jie naudojo kamerą su itin mažu slėgiu, kad pamatytų, kaip elgiasi sausas ledas, tai užšalęs anglies dioksidas, Marso aplinkoje. Rezultatai pranoko visus lūkesčius.

Paaiškėjo, kad dėl mažo slėgio sausas ledas ant Marso ne tirpsta, o iš karto virsta dujomis. Šis procesas sukuria didžiulį spaudimą, kuris išmeta smėlio daleles į šonus ir išrausia griovius. Taip formuojasi gilūs, vingiuoti kanalai, kuriuos mokslininkai anksčiau laikė buvusiais upių pėdsakais.

Kaip susiformuoja šie keisti grioviai?

Eksperimentai parodė, kad kai sausas ledas slysta nuo šlaito, jis gali išjudinti smėlį ir palikti po savęs gilius griovelius. Kai ledo gabalas juda lėčiau, dujos po juo turi daugiau laiko „išpūsti“ paviršių, todėl grioviai dar labiau gilėja. Šis reiškinys ypač ryškus smulkiame smėlyje, kokio Marse gausu.

Mokslininkai pastebėjo, kad šis procesas gali išmesti smėlį net dvidešimties metrų atstumu. Tai paaiškina, kodėl kai kurios Marso vietovės atrodo taip, tarsi jas būtų suformavęs tekantis vanduo, nors jokio vandens ten iš tikrųjų nėra.

Ką tai reiškia gyvybės paieškoms?

Iki šiol buvo manoma, kad šie grioviai, tai įrodymas, jog Marse kažkada tekėjo vanduo ir galėjo egzistuoti gyvybė. Dabar šis argumentas tampa abejotinas. Jei griovius suformavo sausas ledas, vadinasi, jie neturi nieko bendra su vandeniu.

Vis dėlto tai nereiškia, kad Marsas beviltiškai negyvas. Priešingai, šis atradimas padeda suprasti, kur iš tikrųjų reikėtų ieškoti gyvybės pėdsakų. Gali būti, kad įdomiausi atsakymai slepiasi giliai po paviršiumi, kur sąlygos stabilesnės. Šie nauji duomenys keičia mūsų požiūrį į Raudonąją planetą ir rodo, kad jos tyrinėjimai dar tik prasideda.

Marsas, tai planeta pilna staigmenų

Kiekvienas naujas atradimas verčia perrašyti tai, ką manėme žinantys apie Marsą. Sauso ledo suformuoti grioviai yra dar vienas įrodymas, kad šios planetos paviršius vis dar kinta. Tai taip pat rodo, jog Marso kraštovaizdis slepia procesus, kurių mes dar tik pradedame suprasti.

Mokslininkai tiki, kad šie grioviai gali tapti savotišku „laiko archyvu“, kuriame užfiksuota Marso klimato istorija. O tai reiškia, kad nors vandens ten galbūt nebėra, šios formacijos gali padėti mums geriau suprasti, kokia buvo planeta prieš milijonus metų ir kokių paslapčių ji dar slepia.