Mokslininkai pagaliau pamatė slaptąją Saulės pusę: paaiškėjo šiurpi kaina kurią sumokėjo mūsų Žemė

Ši aktyvioji sritis, pavadinta NOAA 13664, sukėlė stipriausias per pastaruosius du dešimtmečius geomagnetines audras. Jos lėmė trikdžius palydovų darbe, paveikė žemės ūkio sistemas ir net geležinkelių signalizaciją.

Toks ilgas ir nuoseklus stebėjimas tapo įmanomas sujungus dviejų kosminių aparatų duomenis: Europos kosmoso agentūros zondo „Solar Orbiter“, stebinčio nematomą, nuo Žemės atgręžtą Saulės pusę, ir NASA observatorijos „Solar Dynamics Observatory“ (SDO), nuolat stebinčios į Žemę nukreiptą žvaigždės paviršiaus pusę.

Taip buvo sudaryta išsami aktyviosios srities raidos chronologija – to iki šiol dar niekada nebuvo pavykę pasiekti.

Kaip NOAA 13664 tapo „pagrindine veikėja“?

Paprastai aktyvios Saulės sritys Žemės stebėtojams būna matomos maždaug dvi savaites, kol dėl žvaigždės sukimąsi jos pasislepia iš akių. Tačiau 2020 metais paleistas zondas „Solar Orbiter“ juda plačia orbita aplink Saulę, todėl gali matyti ir tas sritis, kurios tuo metu yra nusisukusios nuo Žemės.

Pasak ETH Ciuricho (Šveicarijos aukštosios technikos mokyklos) Saulės fiziko Ioannio Kontogiannio, būtent ši orbita leido mokslininkams aptikti NOAA 13664 dar gerokai prieš jai atsirandant Žemės stebėtojų regos lauke. 2024 m. gegužę ši sritis pasisuko mūsų planetos link ir iš karto parodė savo išskirtinę galią.

ETH Ciuricho profesorė ir Davoso observatorijos direktorė Louise Harra pažymėjo, kad ši sritis sukėlė įspūdingas pašvaistes, kurias buvo galima matyti net pietinėse platumose, iki pat Šveicarijos.

Mokslininkai stebėjo šį regioną per tris pilnus Saulės apsisukimus, todėl gavo nenutrūkstamą jo magnetinio lauko kaitos vaizdą.

Žemė po Saulės įniršio smūgiu

NOAA 13664 aktyvumo padariniai neapsiribojo tik įspūdinga šviesų šou danguje. Profesorė Harra pabrėžė, kad 2024 m. gegužę smarkiai nukentėjo šiuolaikinės technologijos, o vienas labiausiai paveiktų sektorių buvo skaitmeninis žemės ūkis.

Buvo sutrikdyti palydovų signalai, kuriais naudojasi dronai, lauko jutikliai ir autonominė žemės ūkio technika. Dėl to vėlavo darbai ir patirta derliaus nuostolių.

Nukentėjo ir kita infrastruktūra. Pasak Harros, net geležinkelio kelio signalai gali būti paveikti ir savaime persijungti iš raudono į žalią ar atvirkščiai. Tai dar kartą išryškina augantį susirūpinimą, kaip kosminiai oro reiškiniai veikia senstančias arba jautrias žemės sistemas.

Ankstesni įvykiai rodo panašias pasekmes. 2022 m. vasarį padidėjusi Saulės aktyvumas sunaikino 38 iš 49 ką tik paleistų „Starlink“ palydovų. NOAA 13664 dar kartą priminė mokslininkams ir sistemų operatoriams, kokia pažeidžiama yra mūsų technologijomis grįsta aplinka nuo procesų, vykstančių už 150 milijonų kilometrų.

Magnetinis chaosas Saulėje

Šio regiono galia slypėjo itin intensyviame ir nuolat kintančiame magnetiniame lauke. Aktyviosios Saulės sritys susiformuoja, kai magnetizuota plazma iškyla į paviršių ir suardo žvaigždės struktūrą.

Pasak Louise Harros, pastebėjus Saulėje sritį ypač sudėtingu magnetiniu lauku, galima daryti prielaidą, kad joje sukaupta milžiniška energija, kuri anksčiau ar vėliau bus išlaisvinta Saulės audrų pavidalu.

Kaip nurodoma žurnale „Astronomy & Astrophysics“ paskelbtame tyrime, būtent taip ir nutiko NOAA 13664 atveju. Per 94 dienų stebėjimo laikotarpį jos magnetinis laukas tapo vis labiau susipynęs ir nestabilus.

Stipriausias blyksnis įvyko 2024 m. gegužės 20 d. nuo Žemės nematomoje Saulės pusėje. Nors iš mūsų planetos jis nebuvo tiesiogiai matomas, šį įvykį pavyko detaliai užfiksuoti pasitelkus dviejų kosminių aparatų duomenų derinimo strategiją.

Kol kas mokslininkai dar negali tiksliai prognozuoti, kada ir kaip konkrečioje srityje įvyks energijos išsiskyrimas, tačiau unikalus šiame tyrime gautas duomenų rinkinys yra svarbus žingsnis gilesnio Saulės oro mechanikos supratimo link.

„Mes gyvename šalia šios žvaigždės, todėl itin svarbu ją stebėti ir stengtis suprasti, kaip ji veikia ir kokį poveikį daro mūsų aplinkai“, – apibendrino Kontogiannis.