Šios monetos perrašo pasaulio istoriją: atskleista stulbinanti šimtmečius slypėjusi paslaptis

Monetos priskiriamos karaliaus Vasudevos, vieno iš paskutiniųjų didžiųjų Kušanų dinastijos valdovų, laikotarpiui, o akmens fragmentai datuojami gerokai ankstesniu metu. Tyrėjai teigia, kad šis radinys rodo, jog regionas buvo aktyviai naudojamas prekybai ir atliko svarbų vaidmenį mūsų eros pradžioje.

Archeologai, vykdę kasinėjimus šioje vietovėje, rado bronzines monetas kartu su lazuritu. Anot jų, lazurito fragmentai datuojami VI a. pr. m. e., o monetos – II a. po Kr. Kušanų imperija klestėjo maždaug I–III a. po Kr., o tai patvirtina, kad monetos iš tiesų priklausė šiai dinastijai.

Ypač svarbu tai, kad monetos buvo nuodugniai ištirtos pasitelkiant mokslinę analizę, siekiant gauti daugiau informacijos. Atlikus datavimą ir numizmatinę analizę, ant monetų pavyko identifikuoti imperatoriaus Vasudevos atvaizdus. Vienoje monetos pusėje pavaizduotas pats imperatorius, kitoje – moteriška religinė dievybė.

Mokslininkai mano, kad Kušanų imperijos laikotarpis sudarė palankias sąlygas įvairių religijų sklaidai, ką ir liudija monetų ikonografija. Istoriniai šaltiniai rodo, kad to meto valdovai globojo skirtingas religijas. Anksčiau rastose Kušanų monetose buvo vaizdų iš indiškos, iraniškos, graikiškos ir budistinės tradicijų, kas atskleidžia platų imperijos teologinį akiratį.

Tyrėjų teigimu, lazurito radiniai Taksiloje rodo, kad regionas buvo įtrauktas į tolimosios prekybos tinklus, siekusius per Vidurinę ir Pietų Aziją. Taksila buvo sujungta su Maurjų sostine Pataliputra (dabartinė Patna Biharo valstijoje) senąja „Karališkąja keliu“.

„Tai reiškia, kad tarp regionų vyko aktyvi prekyba ir kultūriniai mainai. Vis dėlto monetų, būdingų tik Taksilai, Bihare nerasta. Apskritai šie radiniai įrodo religinį pliuralizmą ir politinę bei ekonominę Taksilos svarbą Kušanų laikais.“

Archeologiniai duomenys taip pat rodo, kad Taksila tapo svarbiu administraciniu centru valdant tokiems valdovams kaip Kaniška Didysis. Be to, karalystė prisidėjo prie budizmo plėtros, prekybos ir gandro (Gandharos) meno raidos, kuriame susiliejo graikų, persų, romėnų ir indiškos kultūrinės įtakos.

Naujausi archeologijos atradimai

Archeologai neseniai atkasė kilmingos moters, gyvenusios Tangų dinastijos laikais, kapą. Šis laikotarpis Kinijoje žinomas kaip „auksinis amžius“, o radinys suteikė naujų žinių apie VII a. prekybos tinklus.

2022–2024 m. Šensi provincijos archeologijos institutas atliko kasinėjimus prie senovinių kapaviečių Czia Li kaime, Dzian mieste. Tarp jų ypač išsiskyrė karinio karininko žmonos kapas, pasižymėjęs itin gausiomis ir prabangiomis įkapėmis.