To dar nebuvo Lietuvoje: universitetas žengė žingsnį, kuris gali apversti mokslinę leidybą

VILNIUS TECH bibliotekos Žurnalų leidybos skyriaus maketuotojos Audronės Gurklienės ir Knygų leidybos skyriaus kalbos redaktorės Dalios Markevičiūtės bendromis pastangomis, pasitelkus ypač išsamias maketuotojos technines žinias ir gebėjimą jas taikyti rengiant elektroninę knygą, monografija tapo pirmuoju VILNIUS TECH moksliniu leidiniu, visiškai atitinkančiu elektroninėms knygoms taikomus prieinamumo reikalavimus.

Toliau – apie kūrybinį procesą, techninius sprendimus ir iššūkius, su kuriais susidūrė komanda, pasakoja bibliotekos direktorė Ingrida Kasperaitienė ir Žurnalų leidybos skyriaus maketuotoja Audronė Gurklienė.

Bibliotekos direktorė Ingrida Kasperaitienė

Kaip kilo idėja VILNIUS TECH išleisti pirmąją visiems prieinamo formato mokslinę monografiją? VILNIUS TECH žengė svarbų žingsnį, įgyvendindamas Europos Sąjungos prieinamumo direktyvą ir Lietuvos Respublikos gaminių bei paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo nuostatas. Universitetas tapo pirmąja aukštąja mokykla Lietuvoje, išleidusia mokslinę monografiją lietuvių kalba visiems prieinamu EPUB3 formatu.

VILNIUS TECH bibliotekos leidybos skyriai ne tik įvykdė direktyvos reikalavimus, bet ir pademonstravo gerąją praktiką – mokslo leidinys parengtas vadovaujantis universalaus prieinamumo principais, kad būtų prieinamas visiems skaitytojams, nepriklausomai nuo jų gebėjimų ar naudojamų technologijų.

Kuo šis leidinys siejasi su bendradarbiavimu tarp žmonių, sričių ir idėjų?

Pirmoji VILNIUS TECH visiems prieinamo formato mokslinė monografija puikiai atspindi universiteto vertybę – junglumą. Leidinio rengimas buvo tarpdisciplinis procesas, kuriame susijungė Architektūros fakulteto mokslinės idėjos, bibliotekos leidybos skyrių specialistų techninės ir redakcinės kompetencijos bei žinios apie prieinamumo standartus.

Prof. dr. Almanto Samalavičiaus mokslinis turinys buvo pateiktas taip, kad jį galėtų pasiekti kiekvienas skaitytojas. Tai įmanoma dėl maketuotojos Audronės Gurklienės techninių žinių ir kalbos redaktorės Dalios Markevičiūtės kruopštaus darbo, papildant iliustracijas alternatyviais aprašymais.

Šis leidinys sujungė skirtingas sritis – architektūros teoriją, informacines technologijas, leidybos inovacijas ir socialinį atsakingumą. Toks bendradarbiavimas parodė, kad jungiant žmonių patirtį ir kūrybiškumą galima ne tik įgyvendinti teisinius reikalavimus, bet ir kurti naujus įtraukiamosios leidybos standartus Lietuvoje, kurie prisideda prie mokslo atvirumo ir prieinamumo visiems.

Kokius pokyčius leidykloje ar universiteto leidybos kultūroje paskatino šis projektas?

Prieinamumo direktyvos įgyvendinimas paskatino reikšmingus pokyčius tiek VILNIUS TECH bibliotekos leidybos skyriuose, tiek platesnėje universiteto leidybos kultūroje. Išleidus pirmąją visiems prieinamo formato mokslinę monografiją tapo akivaizdu, kad prieinamos leidybos principų taikymas reikalauja naujo požiūrio į visą leidybos procesą – glaudesnio autorių, redaktorių, maketuotojų, bibliotekininkų ir informacinių technologijų specialistų bendradarbiavimo.

Artimiausiais metais tekstų autoriams ir leidybos specialistams reikės gilinti žinias apie naujas technologijas ir leidybos standartus. Būtina užtikrinti, kad visos universiteto autorių elektroniniu formatu leidžiamos knygos atitiktų prieinamos leidybos reikalavimus.

Prieinamumo direktyva paskatino kultūrinį poslinkį universiteto leidyboje – nuo tradicinės leidybos link įtraukaus, technologijomis grįsto modelio, kuriame siekiama, kad mokslinis turinys būtų prieinamas visiems. Tai žymi naują etapą VILNIUS TECH bibliotekos leidybos skyrių veikloje ir stiprina universiteto, kaip atviro ir socialiai atsakingo mokslo centro, tapatybę.

Ar planuojate tęsti tokio tipo leidinių rengimą?

Šiuo metu VILNIUS TECH elektroninių knygų platformoje yra 740 knygų. Bibliotekos leidybos skyriai nuosekliai tęs visiems prieinamo formato leidinių rengimą ir planuos jau parengtų elektroninių knygų archyvo konvertavimo darbus.

Artimiausiu metu visi elektroniniai leidiniai turės būti konvertuoti į EPUB3 formatą, kad atitiktų prieinamumo standartus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje.

Visos būsimos technologijų, inžinerijos, socialinių ir humanitarinių mokslų elektroninės VILNIUS TECH knygos bus rengiamos laikantis prieinamos leidybos principų, taikant EPUB3 ir WCAG 2.1 standartus. Taip užtikrinama, kad turinys būtų lengvai skaitomas, klausomas ir naudojamas įvairių poreikių turintiems skaitytojams.

Prieinamas formatas ypač svarbus elektroninėms knygoms, kurias naudoja studentai, tyrėjai ir visuomenės nariai. Todėl bus siekiama, kad kiekviena universiteto elektroninė knyga būtų ne tik kokybiška turinio požiūriu, bet ir visiškai prieinama visiems skaitytojams.

Kaip manote, ar prieinamos leidybos iniciatyvos padeda kurti tvirtesnį ryšį tarp universiteto, bendruomenės ir visuomenės?

Prieinamos akademinės leidybos iniciatyvos reikšmingai stiprina ryšį tarp universiteto, akademinės bendruomenės ir visuomenės. Jos tiesiogiai dera su atvirojo mokslo (angl. Open Science) principais, kuriais siekiama, kad mokslinės žinios būtų laisvai prieinamos, skaidrios ir panaudojamos visų.

Leidžiant prieinamo formato elektronines knygas didinamas mokslo matomumas, cituojamumas ir poveikis visuomenei, nes moksliniai rezultatai tampa lengviau pasiekiami ne tik tyrėjams, bet ir studentams, politikos formuotojams, verslui bei plačiajai visuomenei.

Toks leidybinis modelis prisideda prie piliečių mokslo iniciatyvų, skatina visuomenės įsitraukimą į mokslo procesus ir stiprina universiteto socialinę atsakomybę. Institucija, užtikrinanti savo leidinių prieinamumą visiems, parodo, kad veikia pagal socialiai atsakingo ir įtraukaus mokslo principus. Tai kuria teigiamą viešą įvaizdį ir didina akademinės bendruomenės, rėmėjų bei partnerių pasitikėjimą.

Galiausiai prieinama leidyba padeda formuoti įtraukią akademinę kultūrą, kurioje žinios prieinamos kiekvienam, nepriklausomai nuo asmeninių poreikių ar technologinių galimybių. Tai stiprina universiteto, kaip atviro, bendruomeniško ir socialiai atsakingo mokslo centro, tapatybę.

Žurnalų leidybos skyriaus maketuotoja Audronė Gurklienė

Kuo šis leidinys skiriasi nuo įprastų leidybos procesų? Kokių naujų metodų ar technologijų išmokote? Maketuojant knygas paprastai remiamasi spausdintiems leidiniams taikomais standartais. Rezultatas dažniausiai yra PDF failas, skirtas spaudai arba elektroninei erdvei. Šiuo atveju reikėjo gilintis į reikalavimus, keliamus prieinamam EPUB3 formatui, kuris laikomas prieinamos leidybos standartu.

Įprastos mokslinės knygos dažnai pateikiamos tik PDF formatu, o jis, prieinamumo požiūriu, yra nepakankamas. Naujasis procesas vertė persiorientuoti nuo vizualinio maketavimo (kaip atrodo) prie struktūrinio žymėjimo (kas tai yra – antraštė, iliustracija, citata), kad turinys būtų suprantamas ir tiems naudotojams, kurie turi negalią.

Skirtingai nei spausdinta knyga ar paprastas PDF, EPUB3 formatas leidžia skaitytojui laisvai keisti teksto šriftą, dydį, kontrastą, lygiavimą ir tarpus. Tekstas dinamiškai prisitaiko prie skirtingų įrenginių ekranų.

Buvo būtina įvaldyti techninius sprendimus, užtikrinančius aktyvias turinio nuorodas, iliustracijų aprašymus (alternatyvųjį tekstą), svetimų kalbų intarpų sužymėjimą, teksto skaitomumą naudojant balso sintezę ir kitus prieinamumą lemiančius elementus.

Vienas iš svarbiausių aspektų – iliustracijų aprašymai neregiams. Kaip vyko šis darbas ir kokio bendradarbiavimo su autoriumi jis pareikalavo?

Visos iliustracijos buvo papildytos aprašymais (alternatyviuoju tekstu), kad neregiams skirtos ekrano skaitymo programos galėtų perteikti vaizdo prasmę. Kadangi monografijos iliustracijos yra specifinės, susijusios su architektūros teorija, jų reikšmė ne visada iš pirmo žvilgsnio aiški, todėl reikėjo glaudaus bendradarbiavimo su autoriumi.

Autorius turėjo tiksliai paaiškinti kiekvieno vaizdo esmę ir kontekstą, kad parengtas alternatyvusis tekstas būtų kuo tikslesnis ir prasmingesnis mokslo kontekste. Tai buvo ne tik techninė užduotis, bet ir svarbi turinio redagavimo dalis.

Kaip manote, kokį vaidmenį prieinamos leidybos procesas atlieka jungiant skirtingas auditorijas – reginčius ir nereginčius, kūrėjus ir skaitytojus?

Prieinamos leidybos procesas atlieka esminį integracinį ir demokratizuojantį vaidmenį, jungdamas skirtingas auditorijas ir peržengdamas tradicinius mokslo sklaidos barjerus.

Prieinamas knygų EPUB3 formatas sudaro lygias galimybes visiems pasiekti sudėtingą mokslinę informaciją. Pašalinami informaciniai barjerai, atveriant architektūros teoriją ir kitus aukštojo mokslo pasiekimus neregių ar kitų skaitymo sunkumų patiriančiai bendruomenei.

Nors prieinamumo reikalavimai pirmiausia skirti žmonėms su negalia, EPUB3 formatas gerina skaitymo patirtį visiems. Galimybė laisvai didinti šriftą, keisti kontrastą ar teksto tarpus ypač naudinga vyresnio amžiaus skaitytojams bei tiems, kurie skaito mažų ekranų įrenginiuose. Tai skatina socialinę įtrauktį ir suteikia galimybę asmenims, turintiems negalią, aktyviau dalyvauti akademinėje erdvėje bei diskusijose.

Kūrėjai (autoriai) ir leidėjai (VILNIUS TECH biblioteka) įgyvendina įtraukties principą, viršijantį minimalius teisinius reikalavimus, ir demonstruoja aukštą socialinę atsakomybę. Pradėdami šį procesą, jie ne tik išleidžia knygą, bet ir formuoja naują akademinės leidybos kultūrą, kurioje mokslo pasiekimai yra demokratiški ir prieinami.

Šis procesas skatina nuolatinį inovacijų diegimą leidybos srityje, verčia kūrėjus ir techninius darbuotojus (maketuotojus) įgyti naujų, ateities poreikius atitinkančių kompetencijų.

Prieinama leidyba veikia kaip tiltas, užtikrinantis, kad mokslo vertė pasiektų visas visuomenės dalis, ir skatina švietimo bei mokslo institucijas tapti atsakingesnėmis ir progresyvesnėmis.

Kokią vertę jums asmeniškai turėjo darbas prie šio projekto, kuris leidžia architektūros teoriją paversti prieinama kiekvienam?

Buvo labai įdomu prisidėti prie pirmojo tokio leidinio VILNIUS TECH kūrimo. Įgijau naujų techninių įgūdžių – susijusių su EPUB3 formato ypatumais, prieinamumo reikalavimais, iliustracijų aprašymų kūrimu.

Sulaukėme pagalbos iš Lietuvos audiosensorinės bibliotekos, kuri yra įtraukiosios leidybos srities lyderė. Šis bendradarbiavimas ne tik padėjo įgyvendinti projektą, bet ir suteikė galimybę užmegzti vertingus profesinius ryšius.

Jaučiu didelį asmeninį pasitenkinimą žinodama, kad šis darbas turi realią socialinę vertę – leidžia sudėtingiems mokslo pasiekimams tapti prieinamiems kiekvienam, įskaitant asmenis, turinčius regos negalią, ir tiesiogiai prisideda prie įtraukesnės visuomenės kūrimo.