NASA kuriamos baterijos nustebino net ekspertus: atskleidžiama, ar jos galėtų išgyventi net ir Marse

NASA turi vienas steriliausių patalpų pasaulyje. Viena jų – laboratorija Johno F. Kennedy kosminiame centre Floridoje, kur buvo surinktas zondas „Phoenix Mars Lander“. Būtent šių darbų metu aptikti ypatingai atsparūs mikroorganizmai.

Surinkimo metu kosminio aparato paviršiai buvo nuolat tikrinami ir valomi, laikantis itin griežtų švaros ir sterilizavimo protokolų. Vis dėlto mokslininkai nustatė, kad net 26 bakterijų rūšys sugebėjo išgyventi NASA taikomas sterilizavimo procedūras. Tai mokslininkus gerokai nustebino, nes tokiose patalpose mikroorganizmų išlikimo tikimybė turėtų būti beveik nulinė.

Šios mažytės gyvybės formos patyrė itin atšiaurias sąlygas. Jos buvo veikiamos intensyvaus spinduliavimo, agresyvaus cheminio valymo, taip pat turėjo išlikti aplinkoje, kur oro drėgmė buvo beveik lygi nuliui. Nepaisant to, dalis jų išliko gyvybingos.

Bakterijų mėginiai buvo surinkti nuo „Phoenix“ nusileidimo aparato paviršių skirtingais surinkimo etapais dar 2007 metais. Iš viso surinkta 215 atskirų bakterijų štamų. Tuo metu mokslininkai neturėjo tokių pažangių DNR sekoskaitos technologijų kaip dabar, todėl mikroorganizmų genetinės ypatybės nebuvo detaliai ištirtos.

Po keleto dešimtmečių, pasitelkus modernias DNR sekoskaitos ir analizės priemones, pavyko nustatyti, kokios savybės leido šioms bakterijoms išgyventi tokias ekstremalias sąlygas.

Kokios savybės daro šias bakterijas „neužmušamas“?

Išanalizavus surinktus štamus paaiškėjo, kad juos nuo žūties apsaugo keletas itin svarbių savybių. Mokslininkai nustatė bakterijų gebėjimą formuoti lipnius biofilmus, kurie tarsi apsauginė plėvelė padeda joms tvirtai prisitvirtinti prie paviršių ir apsisaugoti nuo kenksmingų veiksnių.

Kita svarbi savybė – pažangūs DNR taisymo mechanizmai. Bakterijos geba atpažinti ir taisyti savo genetinėje medžiagoje atsiradusius pažeidimus, kuriuos sukelia, pavyzdžiui, spinduliuotė. Tai leidžia joms išgyventi ten, kur kiti mikroorganizmai žūtų.

Taip pat išryškėjo jų gebėjimas formuoti itin atsparias sporų formas. Sporų būsenoje bakterijos gali ilgą laiką išbūti visiškoje „hibernacijoje“, atlaikydamos ekstremalią sausą aplinką, didelius temperatūros svyravimus ir cheminius poveikius.

Keli šių rūšių atstovai turi genus, kurie gali padėti joms prisitaikyti prie streso, susijusio su kosminiais skrydžiais, – teigia Alexandre’as Rosado, biologijos profesorius Karaliaus Abdullah mokslo ir technologijų universitete Saudo Arabijoje.

Ar jos ištvertų kelionę į Marsą?

Visos minėtos savybės leidžia mokslininkams daryti prielaidą, kad tokie mikroorganizmai galėtų atlaikyti net kelionę į Marsą. Tai iškelia itin svarbų klausimą – kiek reali yra rizika, kad žmonės netyčia „apgyvendins“ kitas planetas žemiškomis bakterijomis, taip užteršdami paieškas vietinės gyvybės formų.

Siekiant tai išsiaiškinti, planuojama atlikti naujus eksperimentus specialioje kameroje, kuri leis imituoti kosmoso ir Marso sąlygas. Ši įranga turėtų būti paruošta 2026 metų pradžioje. Joje bakterijos bus veikiamos vakuumu, temperatūrų svyravimais, spinduliuote ir Marsui būdingomis cheminėmis sąlygomis.

Tik po šių bandymų bus galima aiškiau atsakyti, ar tokios „superatsparios“ žemiškos bakterijos iš tiesų galėtų ne tik išgyventi kelionę į Raudonąją planetą, bet ir ten bent jau kurį laiką egzistuoti.