NASA ilgai laukta misija į Mėnulį vėl atidėta: raketos bandyme nustatytas rimtas gedimas

Tai ta pati problema, kuri jau kartą atidėjo Space Launch System (SLS) raketos debiutą prieš trejus metus. Tuomet pirmasis bandomasis skrydis buvo sustabdytas keliems mėnesiams dėl vandenilio nuotėkio. Vandenilis yra itin degi ir pavojinga medžiaga.

„Išties, šis kartas mus užklupo netikėtai“, – antradienį, praėjus kelioms valandoms po staiga nutraukto bandymo Kennedy kosminiame centre, sakė NASA atstovas Johnas Honeycuttas.

Iki erzinančių kuro nuotėkių JAV kosmoso agentūra planavo jau artimiausiomis dienomis surengti pirmąjį žmonijos skrydį prie Mėnulio per daugiau nei pusę amžiaus.

„Dirbant su vandeniliu, susiduriame su labai maža molekule. Ji itin energinga, ir būtent dėl to ją ir naudojame, o mes darome viską, ką galime“, – aiškino Honeycuttas.

Pareigūnai nurodė, kad maždaug mėnesio trukmės atidėjimas leis starto komandai atlikti dar vieną raketos kuro tiekimo bandymą, kol bus priimtas sprendimas skraidinti keturis astronautus – tris amerikiečius ir vieną kanadietį – skrydžiui aplink Mėnulį. Kol kas dar per anksti pasakyti, kada galėtų būti kartojama visa starto generalinė repeticija.

Vadovybės teigimu, pažeistų ar deformuotų sandariklių bei kitų komponentų remontas, tikėtina, galės būti atliktas starto aikštelėje. Raketos grąžinimas į surinkimo pastatą (Vehicle Assembly Building) reikštų dar ilgesnį misijos atidėjimą.

Nuotėkiai pasireiškė ankstyvuoju pirmadienio raketos užpildymo etapu ir vėliau tą pačią dieną, galiausiai sustabdydami atgalinį skaičiavimą likus penkioms minutėms iki planuoto starto. Valdymo centras siekė skaičiavimą pratęsti bent iki 30 sekundžių iki starto, tačiau išsiliejęs vandenilis viršijo leistinas saugumo ribas.

NASA ne kartą trumpam sustabdė –423 °F (–253 °C) temperatūros skysto vandenilio tiekimą, bandydama sušildyti tarpą tarp raketos ir kuro linijų ir taip vėl hermetiškai prispausti galimai pasislinkusius sandariklius. Tačiau tai nepasiteisino. Nepadėjo ir vandenilio tiekimo režimo keitimas – būtent tokios korekcijos 2022 m. galiausiai leido pirmąjai SLS raketai pakilti be įgulos.

Dabar, kai skrydis atidėtas mažiausiai iki kovo 6 d., misijos vadas Reidas Wisemanas ir jo įgula gavo leidimą nutraukti karantiną Hjustone. Į karantiną jie sugrįš likus dviem savaitėms iki naujai numatytos starto datos.

Wisemanas socialiniame tinkle „X“ teigė esąs patenkintas tuo, kaip pavyko generalinė repeticija, „ypač žinant, kokia sudėtinga tai buvo užduotis mūsų starto komandai, atliekančiai pavojingą ir negailestingą darbą“.

Pareigūnų teigimu, itin žema temperatūra kosmodrome neprisidėjo nei prie kuro nuotėkių, nei prie kitų trikdžių. Ant raketos viršaus esanti Orion kapsulė buvo šildoma, o pati 98 metrų (322 pėdų) aukščio raketa ir antžeminė įranga buvo nuolat apsaugomos dujų nupūtimu.

NASA administratoriaus pavaduotojas Amitas Kshatriya pabrėžė, kad Space Launch System išlieka „eksperimentine transporto priemone“, iš kurios dar reikia daug pasimokyti. Ilgi laikotarpiai tarp naujų kuro tiekimo bandymų ir realių skrydžių taip pat nepadeda, pridūrė jis.

„Praėjus vos kelioms dienoms iki Challenger katastrofos 40-ųjų metinių, man dar kartą primenama, kad niekas, sėdintis šiose kėdėse, neturėtų vadinti nė vienos iš šių transporto priemonių visiškai operatyvia“, – sakė Kshatriya spaudos konferencijoje.

NASA kiekvieną mėnesį turi tik kelias dienas, kai įgulos skrydis aplink Mėnulį apskritai įmanomas – tai būtų pirmas kartas nuo 1972-ųjų, kai astronautai vėl keliautų iki Mėnulio.

Per maždaug 10 dienų truksiančią misiją įgula nesileis ant Mėnulio paviršiaus ir net neįskris į jo orbitą. Pagrindinis tikslas – patikrinti gyvybės palaikymo ir kitas svarbiausias kapsulės sistemas prieš būsimą misiją, kurios metu kiti astronautai jau turėtų išsilaipinti Mėnulyje.

1960–1970 m. vykdant Apollo programą NASA į Mėnulį nusiuntė 24 astronautus. Naujoji Artemis programa siekia pasiekti naują regioną – Mėnulio pietinį ašigalį – ir sudaryti sąlygas įguloms kur kas ilgesnį laiką dirbti Mėnulio paviršiuje.