Dabar jie jau nori perkrauti pasaulį: tai gali būti pradžia to, ko niekas nebegalės sustabdyti

Bet kaip viskas iš tikrųjų? Ar čia išties kalbama apie ateities kūrimą, ar apie galimą pavojų demokratijai? „Didysis perkrovimas“ pirmą kartą plačiai išgarsėjo 2020 metais, kai Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) vadovas Klausas Schwabas pristatė iniciatyvą pertvarkyti ekonomiką, visuomenę ir valdymą po pandemijos. 

Idėja buvo pristatyta kaip galimybė „iš naujo paleisti“ globalią sistemą tvaresniu, lygesniu ir atsakingesniu pagrindu. Vis dėlto šią frazę greitai perėmė įvairūs įtarūs komentatoriai, paversdami ją sąmokslo teorijų pagrindu.

Skirtis tarp realaus plano ir išpūstos konspiracijos dažnai išlieka neaiški. Kai kurie politikai ir apžvalgininkai žvelgia į „Didįjį perkrovimą“ kaip į futuristinį, bet pagrįstą bandymą spręsti globalias problemas, kiti įžvelgia manipuliacijas, grėsmes asmens laisvėms ir net bandymą sukurti pasaulinę technokratinę sistemą.

Tad, pažvelkime detaliau – kas tai per reiškinys?

Kilmė: pandemijos kontekstas ir PEF vizija

„The Great Reset“ kaip terminas į viešą diskusiją buvo įvestas 2020 metų vasarą, kai COVID-19 pandemija paralyžiavo pasaulio ekonomiką. Pasaulio ekonomikos forumas paskelbė, jog „senoji norma“ daugiau netinka, o pasauliui būtinas kryptingas atsigavimo planas. 

Klausas Schwabas ir bendraautorius Thierry Malleret net išleido knygą tuo pačiu pavadinimu – „COVID-19: The Great Reset“. Oficialiai dokumentuose kalbama apie tvarią ekonomiką, žaliąją transformaciją, ketvirtąją pramonės revoliuciją, skaitmenizaciją, skurdo mažinimą, lygybę ir klimato krizės sprendimą. 

Esmė – permąstyti esamą sistemą, kuri, kaip nurodoma, veikia ne visiems vienodai. Skamba idealistiškai? Galbūt, tačiau kaip ir su visomis vizijomis, čia slypi tiek galimybių, tiek pavojų.

Svarbu paminėti, kad PEF neturi vykdomosios galios. Tai ne organizacija, kuri leidžia įstatymus. Tačiau jos poveikis – didžiulis. Forume dalyvauja pasaulio politikos, verslo ir akademinės bendruomenės elitas, o siūlomos idėjos dažnai tampa pagrindu sprendimams. Tad kai kuriems atrodo, jog „The Great Reset“ – ne tik idėja, bet ir įtakos instrumentas.

Kodėl kilo tiek sąmokslo teorijų?

Nors pati iniciatyva iš pirmo žvilgsnio skamba kaip racionalus atsakas į globalius iššūkius, internete netruko plisti spėlionės apie „slaptą planą“ už viso to. Socialiniuose tinkluose ir tam tikrose žiniasklaidos platformose pasirodė teiginių, jog tai pretekstas sugriežtinti kontrolę, apriboti laisves ir net sukurti pasaulinę „vienos valdžios“ sistemą.

Sąmokslo teorijų šalininkai pabrėžia PEF šūkį „You will own nothing and be happy“ (liet. „Tu nieko neturėsi ir būsi laimingas“) – frazę, kuri iš tikrųjų kilo iš 2016 metų PEF ateities prognozių vaizdo įrašo, bet buvo išimta iš konteksto ir tapo visų baimių simboliu. 

Kritikai aiškina, kad tokios idėjos veda prie nuosavybės mažinimo, asmeninės kontrolės per technologijas ir net „socialinio kredito“ sistemų, panašių į Kinijoje taikomas priemones. Be to, pandemijos metu daugeliui žmonių kilo nepasitikėjimo institucijomis jausmas. 

Apribojimai, karantinai, QR kodai – visa tai padidino jautrumą bet kokiai kalbai apie globalų reguliavimą. Tad net ir nekenksmingi terminai, kaip „perkrovimas“, kai kuriems skambėjo kaip grėsmė.

Vizija ar tikslas – kur link viskas juda?

Realiai vertinant, „Didysis perkrovimas“ nėra konkreti, įstatymais paremta programa, o labiau pasaulėžiūros kryptis. Tai raginimas galvoti apie pasaulio raidą ne tik ekonominiais, bet ir socialiniais, aplinkos, technologiniais aspektais. Tačiau kiekvienas toks planas tampa dirva interpretacijoms. Klausimas išlieka – kas valdys šią transformaciją? Ar ji bus demokratiška?

Technologijos, dirbtinis intelektas, didieji duomenys, aplinkosaugos tikslai, visa tai įgauna vis daugiau svarbos pasaulinėje darbotvarkėje. Ir nors „Didysis perkrovimas“ nėra įpareigojantis dokumentas, jis tampa ideologine nuoroda, prie kurios jungiasi kai kurios vyriausybės ir įmonės.

Tai kelia logišką klausimą - ar neturėtume reikalauti daugiau skaidrumo? Jei kalbama apie pasaulio pertvarką, turi būti aišku, kas priima sprendimus, kokius interesus jie atstovauja ir kaip įtraukiama visuomenė. Be to, reikia aiškaus skirtumo tarp utopinių pažadų ir realių priemonių, kurios keičia kasdienybę.

Sąmokslo teorija ar ateities architektūra?

Galima sakyti, kad „The Great Reset“ išsiskiria tuo, jog egzistuoja dvi realybės – viena oficiali, o kita alternatyvi. Viena kalba apie tvarią plėtrą, kita – apie paslėptą kontrolės mechanizmą. Tiesa gali būti ir kažkur per vidurį, kaip su dauguma didelių idėjų, kurios galiausiai priklauso nuo to, kas jas įgyvendina.

Skirtumas tas, kad šiandien žmonės daug aktyviau klausia, priešinasi ir analizuoja. Ir tai geras ženklas. Globali vizija nėra blogis savaime, bet ji reikalauja skaidrumo, atskaitomybės ir įtraukimo. Priešingu atveju, net ir geriausia idėja gali tapti pasitikėjimo krizės šaltiniu.