Viena klaida gali kainuoti gyvybę: mokslininkai apskaičiavo išsigelbėjimo ribą, tai privalu žinoti ir lietuviams

Supratimas, kaip elgtis ekstremaliomis aplinkybėmis, gali reikšti skirtumą tarp gyvybės ir mirties. Tyrimai rodo, kad branduolinio sprogimo atveju išgyvenimo tikimybę lemia ne tik sprogimo galia ar artumas epicentrui, bet ir žmogaus gebėjimas greitai reaguoti. 

Tinkama priedanga, laiko veiksnys ir žinojimas, kur pavojingiausios zonos – visa tai tampa kritiškai svarbu vos per kelias pirmąsias minutes. Todėl kalbėti apie šią temą atvirai yra būtina.

Mokslininkai pateikė išsamų modeliavimą, kuriame apžvelgiami pagrindiniai pavojai po branduolinio sprogimo ir nurodo realią, išgyvenimui palankią atstumą. Šios žinios gali padėti suprasti, kas vyksta tokios katastrofos metu ir kaip elgtis norint išgyventi.

Trys pagrindiniai pavojai

Pagrindinės grėsmės, kylančios po branduolinio sprogimo, yra trys - smūginė banga, šiluminis impulsas ir radiacija. Kiekvienas šių veiksnių pavojingas savaip, o jų poveikis skirtingose zonose gali kardinaliai skirtis.

Smūginė banga pasiekia aplinką pirmoji. Tai galingas sprogimo smūgis, kuris sunaikina viską savo kelyje. Tyrėjai pažymi, kad esant vienos megatonos galingumo sprogimui, mirtinas poveikis apima maždaug 8–10 kilometrų spindulį. 

Pastatai griūva, transportas verčiamas, o ore skriejančios nuolaužos tampa tiesiogine grėsme gyvybei.

Šiluminis impulsas – tai karščio ir šviesos pliūpsnis, pasiekiantis žemę vos per kelias sekundes. Net būnant 15–20 kilometrų nuo sprogimo centro, galima patirti trečio laipsnio nudegimus. 

Šiluminė banga taip pat sukelia gaisrus, ypač miesto teritorijose. Šešėlis nuo pastato, kalvos ar net debesies gali sumažinti karščio poveikį, todėl svarbu kuo greičiau pasitraukti į saugesnę vietą.

Radiacinis užterštumas

Skirtingai nei smūginė ar šiluminė banga, radiacija nėra matoma ar jaučiama. Ji skirstoma į dvi kategorijas: pirminę (akimirksniu po sprogimo) ir liekamąją (radioaktyvūs krituliai). Pastarieji gali nukeliauti šimtus kilometrų nuo epicentro ir ilgą laiką kelti pavojų aplinkai.

Vienas svarbiausių apsaugos veiksnių, pasislėpti hermetiškame pastate, kuris neleidžia radiacijai prasiskverbti vidun. Nors pirminė radiacija dažniausiai pavojinga tik kelių kilometrų spinduliu, vėliau iškritę radioaktyvūs dalelės gali apnuodyti orą, vandenį, dirvą. 

Todėl net atsidūrus toliau nuo epicentro – būtina elgtis atsargiai.

Kur yra saugi zona ir ką daryti, jei esate per arti?

Mokslininkai nurodo, jei atsidursite 25–30 kilometrų nuo sprogimo vietos, jūsų išgyvenimo tikimybė labai padidėja. Tokiu atstumu smūginė banga nebėra mirtina, šiluminė banga nesukelia pavojingų nudegimų, o pirminė radiacija sumažėja iki toleruotino lygio. 

Tačiau radiacinis pavojus vis dar išlieka, todėl rekomenduojama nedelsti, kuo greičiau slėptis, o vėliau ieškoti pagalbos.

Jei atsidūrėte arčiau, svarbiausia – netrukus po sprogimo eiti nuo epicentro priešinga kryptimi, laikantis uždengtų vietovių (pastatų, miškų). Nepamirškite apsaugoti kvėpavimo takų, net paprasta drėgna medžiaga gali sumažinti įkvėpiamos radiacijos kiekį.

Informacija – didžiausias išgyvenimo ginklas

Branduolinio sprogimo atveju nėra paprasto sprendimo. Tačiau žinoti, kaip elgtis, kokio atstumo laikytis ir kokias apsaugos priemones naudoti, o tai galingas ginklas prieš bet kokią grėsmę. Net jei tokia katastrofa niekada neįvyks, pasiruošimas reiškia atsakingumą.

Šiandienos pasaulyje, kuriame geopolitinė įtampa išlieka aukšta, o technologijos tobulėja greičiau nei politiniai sprendimai – žinojimas, kaip išgyventi, tampa nebe paranoja, o sveiku protu grįsta atsarga.