Mokslininkai įspėja apie pasaulinę katastrofą: užfiksuota grėsmė ežeruose, tai gali pakeisti absoliučiai viską

Tai ne teorinis perspėjimas, o faktas, kuris artimiausiu metu gali reikšmingai paveikti mūsų kasdienį gyvenimą. Juk ežerai ne tik gyvybiškai svarbūs gamtos ekosistemai, bet ir yra vienas pagrindinių geriamojo vandens šaltinių milijonams žmonių.

Dar blogiau yra tai, kad mažėjantis deguonies kiekis sukuria puikias sąlygas klestėti toksiškoms dumblių rūšims bei kenksmingoms bakterijoms. Visa tai neišvengiamai gali lemti tiek aplinkosaugines krizes, tiek rimtus iššūkius visuomenės sveikatai.

Kinijos mokslų akademijos tyrėjai atliko išsamų tyrimą, kurio rezultatai publikuoti prestižiniame žurnale „Science Advances“. 

Jie analizavo palydovinius vaizdus bei klimato duomenis nuo 1980 metų ir nustatė, kad per šį laikotarpį ežerų paviršiuose deguonies sumažėjo 5,5 proc., o dugne net 18,6 proc. Tai ne pavieniai atvejai. Iš daugiau nei 15 tūkstančių tirtų ežerų net 80 proc. jau šiandien pasižymi mažesniu nei normaliu deguonies lygiu.

Tyrimo vadovas Ibo Čžanas pažymėjo, kad situaciją ypač pablogino pastarųjų dviejų dešimtmečių ekstremalios karščio bangos, vien jos lėmė 7,7 proc. deguonies praradimą. Dar 10 proc. nuostolių priskirta dumblių žydėjimo suaktyvėjimui.

Ką tai reiškia mums visiems?

Deguonies stoka vandens telkiniuose – tai ne tik pavojus žuvims ar kitoms gyvūnų rūšims. Tai tiesioginė grėsmė ir žmonėms. Pirmiausia, nuo to nukenčia geriamojo vandens kokybė. 

Antra – dauginasi toksiškos bakterijos ir mikrodumbliai, kurie gali patekti į žmogaus organizmą ir sukelti sveikatos sutrikimus.

Be to, augant temperatūrai, šie procesai tik spartės. Mokslininkai prognozuoja, kad jei niekas nesikeis, iki šio amžiaus pabaigos deguonies kiekis ežeruose gali sumažėti dar 9 proc. ir tai pagal blogiausią klimato kaitos scenarijų.

Apie ką tai įspėja?

Šie duomenys dar kartą primena, kad globalinis atšilimas nėra abstrakti grėsmė, tai realybė, kuri veikia mūsų išteklius jau šiandien. Kuo ilgiau bus delsiama imtis veiksmingų priemonių klimato kaitai stabdyti, tuo daugiau ekosistemų taps negrįžtamai pažeistos. 

Tyrėjai ragina ne tik valstybes, bet ir kiekvieną iš mūsų prisidėti prie sprendimų – mažinti taršą, saugoti gamtos išteklius ir atidžiau stebėti pokyčius savo aplinkoje. Nes tai – ne tik apie gamtą, tai apie mūsų pačių ateitį.