Mokslininkai skelbia apie medicinos revoliuciją: sukurtas vaistas, kuris gali užkirsti kelią vėžiui, viskas labai paprasta

Todėl kiekviena pažanga, leidžianti atpažinti ligą anksčiau, gali reikšti šimtus tūkstančių išgelbėtų gyvybių. Ir būtent dabar pasaulis sulaukė vienos iš svarbiausių viltį teikiančių naujienų per pastaruosius dešimtmečius.

Mokslininkų komanda iš „Johns Hopkins“ universiteto sukūrė itin jautrų kraujo testą, kuris gali aptikti vėžį net trejais metais anksčiau nei pasirodo pirmieji klinikiniai simptomai. 

Ši pažangi metodika analizuoja kraujyje cirkuliuojančią vėžinę DNR ir žada tikrą perversmą vėžio diagnostikoje, suteikdama galimybę įsikišti dar tada, kai liga dar nespėjusi išplisti.

„Trys metai – tai laikas, kuris leidžia imtis veiksmų. Tokiu metu vėžys dažniausiai būna dar pradinėje stadijoje ir daug lengviau pasiduoda gydymui“, – komentuoja vienas iš tyrimo autorių, mokslininkas Yuxuan Wang. 

Šio kraujo tyrimo pagrindas – MCED (angl. Multi-Cancer Early Detection) testas, kuris tiria specifinius vėžinių ląstelių DNR bei baltymų požymius. 

Tyrimo metu buvo išanalizuotos kraujo plazmos mėginiai, paimti dar prieš kelerius metus iš dalyvių, įtrauktų į JAV Nacionalinio sveikatos instituto (NIH) projektą, skirtą širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimui.

Mokslininkai peržiūrėjo 52 dalyvių kraujo mėginius. Iš jų 26 vėliau buvo diagnozuotas vėžys, o 26 buvo kontrolinės grupės nariai. Paaiškėjo, kad net aštuoniems žmonėms testas jau tuo metu parodė teigiamą rezultatą ir visiems jiems diagnozė patvirtinta vos per keturis mėnesius.

Svarbiausia tai, kad testas geba aptikti skirtingų rūšių vėžinius pakitimus iš vos vienos kraujo mėginio porcijos. Tai reiškia, jog ateityje galėtume turėti universalų, neinvazinį vėžio aptikimo įrankį, tokį, kurį būtų galima atlikti net kartą per metus per įprastą sveikatos patikrą. 

Ir visa tai – be sudėtingų procedūrų, tik iš kraujo mėginio. Mokslininkai pabrėžia, kad MCED testas ateityje galėtų tapti tokia pat įprasta procedūra, kaip dabar yra mamografija ar kolonoskopija, tik kur kas mažiau nemaloni. 

Jei įprastiniai tyrimai dažnai siejami su baime ar fiziniu diskomfortu, šis kraujo tyrimas galėtų įtraukti daugiau žmonių į ankstyvą diagnostiką.

Tyrimo autoriai dar kartą patvirtina, kad jų gauti rezultatai įrodo, jog įmanoma aptikti kraujyje cirkuliuojančią vėžinę DNR net trejus metus iki ligos patvirtinimo įprastiniais klinikiniais metodais. 

Tokių tyrimų jautrumas leidžia tiksliai identifikuoti net minimalų ligos pėdsaką.

Šiuo metu planuojami didesnio masto klinikiniai tyrimai, kad būtų patvirtintas metodo veiksmingumas ir patikimumas didelėse populiacijose. Jei rezultatai pasitvirtins – pasaulis gali būti ant esminio diagnostikos proveržio slenksčio.

Tai būtų vienas reikšmingiausių žingsnių kovojant su viena labiausiai mirtinų ligų pasaulyje. Ankstyva diagnozė reiškia ne tik efektyvesnį gydymą, bet ir galimybę gyventi ilgiau, sveikiau ir be baimės, kad liga užklups netikėtai.