Tyrimas pakeitė požiūrį į žuvis: mokslininkai atskleidžia šokiruojančius tyrimo rezultatus, viskas yra kitaip nei galvota

Tyrėjų komanda iš Vageningeno universiteto sukūrė paprastą, tačiau itin veiksmingą priemonę, leidžiančią tirti žuvų mokymosi gebėjimus jų natūralioje aplinkoje - upėse, ežeruose ir srovėse. Šis metodas atvėrė naujas galimybes pažinti žuvų elgesį be jų gaudymo ar įkalinimo. 

Tikresnis žvilgsnis į žuvų protą

Anksčiau dauguma eksperimentų su žuvimis buvo atliekami laboratorijose, kuriose tyrėjai galėjo tiksliai kontroliuoti sąlygas. Nors tai naudinga moksliniam tikslumui, tokia aplinka gali paveikti žuvų elgesį, nes gyvūnai dažnai elgiasi kitaip nei įprastoje aplinkoje.

Atsižvelgdami į šiuos apribojimus, mokslininkai Catarina Vila-Pouca ir Alexanderis Kotrschalis sukūrė paprastą šėrimo lentelę, kurioje žuvys turėjo pastumti diskus, kad pasiektų paslėptą maistą. Įrankis pritaikomas įvairiose gamtinėse sąlygose ir leidžia tyrinėti žuvis jų įprastose buveinėse, nesutrikdant natūralaus gyvenimo ritmo.

Mokymasis be žmogaus įsikišimo

„Norėjome sukurti tokį metodą, kurį būtų galima naudoti bet kur - nuo tylių tvenkinių iki sraunių upių.“, pasakojo tyrėja Catarina Vila-Pouca. „Leisdami žuvims savarankiškai tyrinėti ir spręsti, galime daug tiksliau įvertinti jų mokymosi procesus ir gebėjimą prisitaikyti.“

Tyrimas parodė, kad žuvys ne tik geba įsiminti sprendimus, bet ir palaipsniui gerina savo rezultatus. Tai aiškus įrodymas, kad jų mokymosi gebėjimai yra nuoseklūs, o sprendimų priėmimas nėra atsitiktinis ar instinktyvus.

Socialiniai vaidmenys tarp žuvų

Eksperimentai buvo atlikti su gupijomis Trinidade ir devynspyglėmis dyglėmis Nyderlanduose. Tyrėjai stebėjo, kaip žuvys mokosi surasti maistą, kai kurios jų pačios tyrinėjo aplinką ir atrado tinkamus sprendimus, tuo tarpu kitos sekė paskui jas ir pasinaudojo jau atrastu keliu. Tokios socialinės strategijos leidžia manyti, kad žuvų bendruomenėse egzistuoja tam tikras vaidmenų pasiskirstymas.

Tokį elgesį būtų galima prilyginti žmogiškai patirčiai, vieni žmonės veikia kaip tyrinėtojai ar lyderiai, o kiti seka jų pavyzdžiu. Šis atradimas paneigia požiūrį, kad žuvų elgesys yra tik primityvus instinktų rinkinys.

Naujas požiūris į pažintinę evoliuciją ir gyvūnų gerovę

Pasak tyrimo bendraautorio Alexanderio Kotrschalio, toks požiūris leidžia daug tiksliau pažinti gyvūnų protinius gebėjimus: „Stebėdami gyvūnus jų natūralioje aplinkoje, galime pamatyti jų tikrąjį elgesį - tokį, koks jis yra be žmogaus įtakos. Tai padeda ne tik giliau suprasti pažintinę evoliuciją, bet ir skatina atsakingesnį požiūrį į gyvūnų apsaugą.“

Šis tyrimas parodė, kad žuvys, kaip ir daugelis kitų gyvūnų, turi gebėjimą mokytis, stebėti aplinką ir keisti savo elgesį. Tai žingsnis link gilesnio supratimo apie gyvūnų pasaulį, kuriame žuvys nebeturėtų būti laikomos vien tik „instinktais veikiančiais“ organizmais, o pripažįstamos kaip sąmoningai besielgiančios būtybės.