Šis įprotis gali baigtis ligonine: mokslininkai įspėja dėl grėsmės, kuri slepiasi mūsų geriamame vandenyje

Nauji tyrimai atskleidžia, kad vienas iš pagrindinių bakterinių infekcijų plitimo šaltinių slypi ne kur kitur, o pačių žmonių namuose. Ypač pavojinga, kai netinkamai laikomas geriamasis vanduo.

Milijonai žmonių visame pasaulyje vis dar neturi prieigos prie saugaus geriamojo vandens. Dėl to kasmet nuo žarnyno infekcijų miršta šimtai tūkstančių vaikų, dažniausiai iki penkerių metų amžiaus. Šios infekcijos dažniausiai kyla dėl patogeninių bakterijų, tokių kaip E. coli, kurios patenka į organizmą per užterštą vandenį, maistą ar sąlytį su užkrėsta aplinka.

Namų aplinka, tai slapta grėsmė sveikatai

Daugelis įsivaizduoja, kad pavojingiausios bakterijos slypi neplautose daržovėse ar gyvūnų fekalijose. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad didelė rizika tyko visai šalia - mūsų pačių virtuvėse, voniose ar kiemuose, kur laikomas geriamasis vanduo.

Kalifornijos universiteto Berklyje mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, jog buityje laikomas vanduo, tai ypač plastikinėse talpose, tokiose kaip kanistrai, kibirai ar bidonai gali tapti pavojingų bakterijų plitimo šaltiniu tarp šeimos narių, o kartais net tarp skirtingų namų ūkių.

Šios talpos dažnai laikomos nepakankamai švariai, jų dangteliai nesandarus, o pats vanduo laikomas ilgai, be papildomo valymo ar filtravimo. Tokios sąlygos tiesiog idealios bakterijoms daugintis.

Kaip bakterijos patenka į vandenį?

Vanduo gali būti užterštas dar jo sėmimo metu, jei naudojamas nesaugus šaltinis ar nešvarūs indai. Tačiau dažnai didžiausia problema prasideda jau namuose. Pavyzdžiui, kai indas laikomas ant žemės ar šalia tualeto, kai šeimos nariai semia vandenį neplautomis rankomis arba į indą patenka dulkių, gyvūnų plaukų ar kitų teršalų.

Bakterijos, patekusios į vandenį, sparčiai dauginasi ypač šiltose, stovinčiose, šešėlyje laikomose talpose. Dėl to net švarus iš čiaupo ar šulinio paimtas vanduo gali per kelias valandas tapti infekcijos šaltiniu.

Tyrimas Kenijoje: netikėti rezultatai

Mokslininkų komanda tyrimą atliko dviejuose gyvenamuosiuose kvartaluose Nairobio mieste, kur gyventojai dalijasi bendrais kiemais, neturi kanalizacijos ar nuolatinio vandens tiekimo. Buityje naudojamas vanduo dažnai laikomas keletą dienų.

Tyrėjai ištyrė žmonių ir naminių gyvūnų (vištų, šunų) išmatas, laikomą geriamąjį vandenį bei dirvožemį. Rezultatai parodė, kad E. coli bakterijų štamų panašumas tarp žmonių ir jų vartojamo vandens buvo didesnis nei tarp žmonių ir gyvūnų. Kitaip tariant, tikėtina, kad žmonės užsikrėtė ne nuo gyvūnų, bet nuo to paties vandens, kurį naudojo maistui, gėrimui ar plovimui.

Dar svarbiau, vandenyje buvo aptikta bakterijų, turinčių genų, kurie suteikia atsparumą antibiotikams. Tai reiškia, kad gydymas įprastais vaistais gali būti neefektyvus, o infekcijos sunkiau valdomos.

Kuo pavojingas atsparumas antibiotikams?

Kai bakterijos tampa atsparios antibiotikams, jų gydymas tampa sudėtingesnis, ilgalaikis arba net neveiksmingas. Tokių bakterijų plitimas per bendrą vandenį yrarimta grėsmė visai bendruomenei. Vienas žmogus gali tapti bakterijų nešiotoju ir, net to nežinodamas, užkrėsti kitus gali per bendrą indą, rankas ar net sąlytį su maistu.

Atsparių bakterijų sukeltos infekcijos dažnai reikalauja ilgesnio gydymo ligoninėje, stipresnių vaistų ar net sukelia ilgalaikes komplikacijas.

Paprasti ir būtini sprendimai

Tyrimas taip pat pasiūlė galimus sprendimus. Buityse, kur naudojamas chloruotas vanduo, bakterijų buvo žymiai mažiau. Tai rodo, kad net paprastas dezinfekavimas gali smarkiai sumažinti riziką.

Ką dar galima padaryti?

• Reguliariai plauti vandens talpas. Bent kartą per savaitę išvalyti indus karštu vandeniu ir, jei įmanoma, dezinfekuoti.
• Laikyti vandenį švarioje vietoje. Toliau nuo grindų, šiukšlių ar gyvūnų.
• Semti vandenį švariu indu. Niekada neplauti rankų vandenyje, kuris vėliau bus geriamas.
• Uždenkti indą. Naudoti sandarų dangtelį ar bent švarų audinį.

Jei yra galimybė, naudoti vandenį iš patikimo šaltinio arba filtruoti prieš vartojimą.

Šis tyrimas primena svarbią tiesą, net švariausias vanduo gali tapti pavojingas, jei netinkamai laikomas. Užterštas vanduo yra ne tik bakterijų židinys, bet ir kanalas, per kurį gali plisti atsparumas antibiotikams. Tai nėra vienos šalies ar bendruomenės problema, tai pasaulinė sveikatos iššūkis.

Saugus vanduo yra ne prabanga, o būtinybė. Tai pamatinė teisė, kurią turi užtikrinti ne tik valstybės institucijos, bet ir kiekvienas iš mūsų, rūpindamasis kasdieniu higienos pagrindu savo namuose. Tik taip galime apsaugoti save, savo vaikus ir bendruomenę nuo tylių, bet labai realių grėsmių.