Prisijunkite
Naujas Niujorko universiteto tyrimas atskleidė intriguojantį ryšį tarp depresijos ir mažesnės burnos mikrobiomo įvairovės. Mokslininkai įsitikinę, kad mikroorganizmai, gyvenantys žmogaus burnoje, gali būti susiję ne tik su dantų sveikata, bet ir su psichologine savijauta.
Tai dar viena kryptis, kuria domimasi vis intensyviau, bandant geriau suprasti nuotaikos sutrikimų kilmę ir eigą. Tyrimo metu buvo išanalizuoti JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenys, surinkti per Nacionalinę sveikatos ir mitybos apklausą.
Į analizę pateko daugiau nei 15 tūkst. žmonių, jų pateikti atsakymai apie psichinę savijautą buvo palyginti su tuo metu paimtais seilių mėginiais. Genetinio sekos nustatymo metodai leido mokslininkams tiksliai nustatyti, kokios bakterijos dominavo burnos ertmėje, bei įvertinti jų įvairovę.
Pasirodo, asmenys, kurių burnoje mikroorganizmų įvairovė buvo mažesnė, dažniau skundėsi depresijos simptomais. Visgi tyrimo vadovė dr. Bei Wu pabrėžė, kad šiame etape dar neaišku, ar būtent mikrobiomo pokyčiai sukelia prastesnę nuotaiką, ar depresija veikia burnos mikroflorą. Abu keliai galimi.
Vienas iš galimų paaiškinimų – sumažėjusi mikrobiomų įvairovė gali sukelti uždegiminius procesus ar imuninės sistemos disbalansą, o tai, kaip rodo kiti tyrimai, susiję su psichologine savijauta.
Tačiau depresijos atveju gali keistis žmogaus įpročiai – pablogėja mityba, suprastėja burnos higiena, padidėja rūkymas ar alkoholio vartojimas. Visa tai, kartu su vaistais nuo depresijos, kurie mažina seilių išsiskyrimą, gali lemti pakitimus burnos mikrofloroje.
Be to, minėtieji vaistai turi ir kitokį poveikį, kai kurie iš jų ne tik veikia emocijas, bet ir burnos aplinką. Autoriai akcentuoja, kad burnos sveikata turėtų būti matoma kaip viso kūno sveikatos dalis, ypač kai kalbama apie žmones, vartojančius psichotropinius vaistus.
Įdomu tai, kad iki šiol panašūs ryšiai buvo intensyviai nagrinėjami žarnyno mikrobiomo kontekste. Šis tyrimas išplečia diskusiją ir įtraukia antrą pagal dydį mikroorganizmų bendruomenę žmogaus kūne – burnos mikrobiomą.
Pasak mokslininkų, geresnis šių ryšių supratimas gali padėti sukurti naujus diagnostinius įrankius, taip pat netradicines gydymo kryptis nuotaikos sutrikimams valdyti.
Galima sakyti, kad šis atradimas primena – mūsų emocinė būklė gali būti labiau susijusi su fiziologiniais procesais, nei iki šiol manyta.
Tyrėjai teigia, kad reikia daugiau ilgalaikių, išsamesnių tyrimų, kurie padėtų nustatyti priežastinius ryšius ir įvertinti, ar mikrobiomų įtaka psichinei sveikatai iš tiesų yra tokia reikšminga, kaip dabar spėjama.
Jei taip, tuomet ateityje galėtume išvysti naujų požiūrių į depresijos gydymą, kur būtų atsižvelgiama ir į mikrobiomų būklę. Tai galėtų būti ne tik papildomos diagnostikos priemonės, bet ir naujos terapijos – nuo probiotikų iki burnos priežiūros inovacijų.
Tokiu atveju burnos sveikata būtų vertinama ne tik kaip priemonė išvengti ėduonies, bet ir kaip vienas iš bendros psichologinės savijautos indikatorius.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti