Prisijunkite
Prisijunkite
Lina Snarskienė , 2025-04-06, 14:54 0
Daugelis augintinių šeimininkų mėgsta pasvarstyti, kiek „žmogaus metų“ turi jų šuo ar katė. Tai iš pažiūros paprastas klausimas, bet atsakymai gali nustebinti. Populiarus mitas, kad vieni šuns metai prilygsta septyniems žmogaus, gyvuoja jau seniai – bet ar jis teisingas? Ir ar tas pats taikoma katėms?
Ši tema įdomi ne tik smalsumui patenkinti. Žinant, kiek iš tikrųjų metų yra jūsų gyvūnui, galima geriau suprasti jo poreikius – mitybą, fizinį krūvį, net emocinį elgesį. Tačiau gyvūnų amžiaus skaičiavimas nėra vien tik paprasta matematika. Jame slypi daugiau niuansų nei galima tikėtis.
Kiekvienas gyvūnas sensta savaip. Ir net tos pačios rūšies atstovai – skirtingai. Todėl bandymas surasti universalų „vieno gyvūno metų“ atitikmenį žmonių metais tampa daugiau orientyru nei tiksliu skaičiumi.
Kaip sensta šuo – ir kodėl dydis čia labai svarbus
Šunų gyvenimo trukmė labai priklauso nuo jų veislės ir dydžio. Maži šunys dažniausiai gyvena ilgiau nei dideli. Pavyzdžiui, jorkšyro terjeras gali sulaukti net 15 metų, o didelis dogas dažnai vos perkopia dešimtmetį. Tačiau mažų šunų senėjimo tempas pradžioje – daug spartesnis.
Pirmaisiais gyvenimo metais šuniukas suauga labai greitai. Pirmieji metai šuniui prilygsta maždaug 15 žmonių metų. Antrieji – apie 9. Po to kasmet prie šuns amžiaus pridedama po 4–5 žmonių metus, priklausomai nuo jo dydžio. Mažesniems šunims – mažiau, didesniems – daugiau. Taigi, trijų metų mažas šuo galėtų būti lyginamas su 28 metų žmogumi, o to paties amžiaus didelis šuo – jau arti 35.
Katės skaičiuoja savaip – ir dažnai tyliai
Katės paprastai gyvena ilgiau nei dauguma šunų – ypač jei jos laikomos tik namuose. Pirmosios dvi katės gyvenimo metai taip pat labai intensyvūs. Pirmieji metai prilygsta maždaug 15 žmonių metų, antrieji – dar 9. Vėliau kiekvieni metai prideda po maždaug 4 žmonių metus.
Tai reiškia, kad trejų metų katė atitinka maždaug 28 metų žmogų – kaip ir mažas šuo. Tačiau skirtingai nei šunys, katės sensta tolygiau. Jų gyvenimo trukmė gali siekti ir 18–20 metų, o senatvė dažnai prasideda apie 11 metus.
Įdomu tai, kad katės dažnai slepia senėjimo požymius gerokai ilgiau. Jos mažiau išreiškia skausmą ar diskomfortą, todėl jų amžių atspėti iš išvaizdos – dar sudėtingiau nei šunų.
Tad ar šuns metai lygūs katės metams?
Trumpas atsakymas – ne visai. Nors pirmieji jų gyvenimo metai sensta panašiu greičiu, vėliau skirtumai atsiskleidžia labiau. Didesni šunys sensta greičiau nei katės ar mažesni šunys. Taigi, šuns metai katės metams neprilygsta tiesiogiai – viskas priklauso nuo veislės, dydžio ir gyvenimo sąlygų. Tiesa, bendram įspūdžiui galima sakyti, kad tiek šunys, tiek katės tampa suaugusiais apie antruosius metus, o vėliau jų senėjimo tempai išsiskiria.
Kaip rūpintis senstančiu augintiniu: nuo maisto iki žvilgsnio
Kai keturkojis draugas pradeda senti, svarbu prisiminti, kad tai nėra liga – tai natūralus procesas. Tačiau kaip ir žmonėms, senėjimas keičia gyvūno poreikius. Tai reiškia, kad reikia ne tik stebėti, bet ir šiek tiek prisitaikyti.
Pirmiausia – mityba. Vyresnio amžiaus šunims ir katėms dažnai mažėja aktyvumas, o medžiagų apykaita lėtėja. Todėl svarbu rinktis specialų pašarą, pritaikytą vyresniems gyvūnams. Tokie ėdalai dažniausiai turi mažiau kalorijų, bet daugiau sąnarius ir imunitetą palaikančių medžiagų. Kai kurie augintiniai ima netoleruoti tam tikrų ingredientų, tad kartais prireikia pašaro keitimo.
Judėjimas – būtinas, bet pagal galimybes. Senstant sąnariai tampa standesni, gali atsirasti artrito požymių. Vietoj ilgų bėgimų geriau būtų ramūs pasivaikščiojimai. Katėms naudinga užtikrinti, kad jos galėtų saugiai judėti – įrengti laiptelius, žemesnes vietas šuoliams, o kraiko dėžės būtų lengvai pasiekiamos.
Negalima pamiršti ir emocinio ryšio. Senstantys gyvūnai gali tapti labiau prisirišę arba, priešingai, – labiau užsidarę. Jie jaučia, kai keičiasi dienotvarkė, šeimininko emocijos, net baldų vieta. Stabilumas jiems labai svarbus. Reikia daugiau švelnumo, kantrybės ir laiko kartu ir tai duoda ne mažiau naudos nei vaistai.
Taip pat verta dažniau lankytis pas veterinarą – ne tik dėl skiepų ar akivaizdžių bėdų. Reguliarūs patikrinimai padeda pastebėti ligas anksčiau, kai dar įmanoma padėti paprastais būdais.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti