Pamirškite apie dantų implantus ir protezus – tai, ką kuria japonai skamba kaip stebuklas, kuris virs realybe

Tai galėtų pakeisti visą odontologijos praktiką, pasiūlydama alternatyvą invaziniams protezams ir implantams. Žmonės, skirtingai nei kai kurie ropliai ar žuvys, turi galimybę išauginti tik du dantų komplektus – pieninius ir nuolatinius. 

Pasak Osakos „Kitano“ ligoninės Medicininių tyrimų instituto burnos chirurgijos skyriaus vadovo Katsu Takahashi, mūsų organizme vis dar egzistuoja snaudžiančios trečiosios kartos dantų užuomazgos. Jų suaktyvinimas galėtų būti raktas į natūralų dantų ataugimą.

2024 metų spalį mokslininkų komanda pradėjo klinikinius tyrimus Kioto universitetinėje ligoninėje. Suaugusiems savanoriams suleistas naujas preparatas, kuris teoriškai turėtų pažadinti paslėptas dantų užuomazgas. 

Pirminis tyrimo tikslas – įvertinti šio vaisto saugumą, todėl jame dalyvauja tik suaugusieji, netekę bent vieno danties. Kol kas nesiekiama atauginti dantų, tačiau, pasak K. Takahashi, egzistuoja nedidelė tikimybė, kad dantis vis dėlto gali išdygti – tai būtų netikėtas, bet reikšmingas įrodymas, kad gydymas veikia.

Mokslinis proveržis, kuris prasidėjo nuo pelių

Dar prieš klinikinius tyrimus su žmonėmis, šis metodas buvo išbandytas su pelėmis ir šeškais. Paaiškėjo, kad blokuojant baltymą USAG-1, galima aktyvuoti trečiąją dantų kartą. Gyvūnų ataugusių dantų nuotraukos sulaukė didelio dėmesio. 

2023 metais paskelbtame tyrime teigiama, kad gydymas antikūnais padėjo regeneruoti dantis, o tai gali būti reikšmingas žingsnis gydant dantų vystymosi anomalijas ir įgytą bedantystę žmonėms.

Pasak mokslininkų, naujo danties augimą galima tiksliai valdyti – injekcija veikia tikslią vietą, o jei dantis išdygtų ne visai ten, kur reikėtų, jį būtų galima perkelti ortodontiniais ar chirurginiais būdais.

Dėmesio centre – vaikai su įgimtais dantų trūkumais

Pirmiausia šis vaistas būtų taikomas vaikams, kurie dėl paveldimų sutrikimų gimsta be šešių ar daugiau nuolatinių dantų. Tokia būklė, vadinama įgimta adontija, pasitaiko maždaug 0,1 proc. populiacijos. 

Šie vaikai dažnai patiria kramtymo sunkumų, o Japonijoje paauglystėje dažnai nešioja veido kaukes, kad paslėptų estetinį diskomfortą. K. Takahashi tiki, kad šis gydymo būdas gali jiems radikaliai pakeisti gyvenimą - nebereikėtų nei ilgalaikių ortodontinių sprendimų, nei brangių implantų.

 Jo teigimu, jeigu viskas vyks sklandžiai, vaistas galėtų tapti prieinamas jau 2030 metais.

Naujų dantų idėja – visai šalia realybės

Nors šiuo metu dar tik vertinamas vaisto saugumas, mokslininkai viliasi, kad netolimoje ateityje bus galima pereiti prie veiksmingumo tyrimų ir realaus dantų ataugimo. Jei tai pavyktų, tai būtų revoliucinis pokytis, ypač turint omenyje sparčiai senstančias visuomenes, kaip Japonija, kur kiekvienas dantis – ne tik sveikatos, bet ir gyvenimo kokybės klausimas.

„Būčiau be galo laimingas, jei nors vienam iš dalyvių išdygtų naujas dantis. Tai būtų ženklas, kad einame teisingu keliu ir galime pasiūlyti žmonėms sprendimą, apie kurį ilgai galvota kaip apie mokslinę fantastiką“, – tikino K. Takahashi.