Mamutas yra vienas ikoniškiausių priešistorinių gyvūnų: atskleista, kodėl jie išnyko ir ar įmanoma juos prikelti

Kodėl taip nutiko? O galbūt mokslas jau priartėjo prie jų prikėlimo? Panagrinėkime įdomiausius faktus apie mamutus, jų išnykimo priežastis ir bandymus juos sugrąžinti į gamtą.

Kas buvo mamutai?

Mamutas priklausė dramblių šeimai ir buvo panašus į šiuolaikinius dramblius, tačiau su keliais esminiais skirtumais. Jų kūną dengė tankūs plaukai, kurie padėjo išgyventi šaltame klimate, o išlenkti iltys siekė net 4 metrus! Dauguma mamutų buvo milžiniški – jų ūgis siekė 3–4 metrus, o svoris galėjo viršyti 6 tonas.

Įdomūs faktai apie mamutus

• Mamuto širdis svėrė apie 30 kg!
• Jie turėjo iki šešių dantų rinkinių per gyvenimą – kai nudildavo senieji, augdavo nauji.
• Vilniaus mamutas? Taip! Lietuvoje rastos mamuto iltys rodo, kad šie gyvūnai kadaise vaikščiojo ir mūsų kraštuose.

Kodėl mamutai išnyko?

Mamutų išnykimas yra viena didžiausių mįslių paleontologijoje. Mokslininkai išskiria dvi pagrindines priežastis:

• Klimato kaita
  Kai prieš 10 000 metų baigėsi paskutinis ledynmetis, Žemė pradėjo šilti. Tai pakeitė ekosistemas: tirpo ledynai, nyko šaltųjų stepių augalija, kuri buvo pagrindinis mamutų maistas. Jiems prisitaikyti buvo sunku, ir populiacija sparčiai mažėjo.
• Žmonių medžioklė
  Mamutai buvo puikus grobis ankstyviesiems žmonėms – jie teikė maistą, kailius ir kaulus įrankiams gaminti. Kai kuriuose urvų piešiniuose pavaizduotos mamutų medžioklės scenos, rodančios, kad žmonės juos aktyviai medžiojo. Tikėtina, kad žmonių spaudimas buvo viena iš priežasčių, kodėl mamutai ilgainiui neišgyveno.

Vis dėlto, kai kurie mamutai išliko ilgiau nei manyta – jų populiacijos buvo aptiktos atokiose vietovėse, pavyzdžiui, Vrangelio saloje Rusijoje, kur jie gyveno dar prieš 4 tūkst. metų! Tai reiškia, kad tuo metu Egipte jau buvo statomos piramidės, o pasaulyje vis dar egzistavo paskutiniai mamutai.

Ar įmanoma prikelti mamutus?

Šiandien mokslas pasiekė tokį lygį, kad kai kurie mokslininkai rimtai svarsto apie mamutų klonavimą. Yra keletas būdų, kaip tai būtų galima padaryti:

• Mamuto DNR atkūrimas
  Sibire rastos puikiai išsilaikiusios mamutų liekanos leidžia išgauti jų DNR. Mokslininkai bando šią genetinę informaciją sujungti su šiuolaikinio dramblio DNR ir sukurti hibridinį mamutą.
• Genų inžinerija
  Naudojant CRISPR technologiją, į dramblio genomą būtų įterpti mamutų genai, susiję su šalčiui atsparia vilna, riebalų kaupimu ir kitomis savybėmis. Tai galėtų padėti sukurti mamutui panašų gyvūną, kuris galėtų gyventi šalto klimato sąlygomis.
• Dirbtinė gimda
  Kadangi dramblių nėštumas trunka apie 22 mėnesius, mokslininkai bando sukurti dirbtinę gimdą, kurioje galėtų vystytis mamuto embrionas. Tai pašalintų etinius klausimus, susijusius su dramblių naudojimu mamutų auginimui.

Kam reikalingas mamutų prikėlimas?

Kai kurie gali klausti: kodėl mums reikia prikėlinėti mamutus? Atsakymas slypi ekologijoje. Mokslininkai mano, kad mamutų sugrąžinimas į šiaurines ekosistemas galėtų padėti atkurti vadinamąją mamutų stepę – kraštovaizdį, kuris galėtų stabdyti amžinojo įšalo tirpimą ir taip mažinti klimato kaitos poveikį. Mamutai trypdami sniegą leistų šalčiui prasiskverbti giliau į žemę ir išlaikyti įšalą stabilų.

Kada galime tikėtis pamatyti gyvą mamutą?

Mokslininkai iš „Colossal Biosciences“ ir Harvardo universiteto mano, kad per artimiausius 5 – 10 metų gali pavykti sukurti pirmąjį mamutui artimą hibridą. Tai dar ne visiškai tikras mamutas, tačiau gyvūnas, kuris elgsis ir atrodys kaip jo protėvis.

Ar tai tikrai gera idėja?

Nepaisant entuziazmo, ne visi sutinka, kad mamutų sugrąžinimas yra gera idėja. Kai kurie mokslininkai teigia, kad vietoj išnykusių gyvūnų prikėlimo reikėtų susikoncentruoti į dabar nykstančių rūšių išsaugojimą. Be to, išlieka neatsakyti klausimai: kaip tokie gyvūnai bus prižiūrimi? Ar jie iš tiesų padės gamtai?

Mamutai – tai daugiau nei tik priešistorės reliktas. Jie vis dar domina mokslininkus ir kelia klausimus apie gamtą, evoliuciją ir ateities biotechnologijas. Nors jų išnykimas buvo neišvengiamas dėl klimato kaitos ir žmonių veiklos, dabar mes turime galimybę juos sugrąžinti. Ar tai bus didžiausias mokslinis proveržis, ar tiesiog įdomus eksperimentas – parodys ateitis.