Didžiojo sprogimo teorija yra melas? Naujausia teorija stebina net ir visko mačiusius mokslininkus

Mokslininkai iškėlė naują drąsią idėją: galbūt mūsų Visata neatsirado per Didįjį sprogimą, kaip ilgą laiką buvo manyta, o susiformavo kur kas įspūdingesniu būdu - juodosios skylės viduje, kuri egzistavo daug didesniame, vadinamajame tėviniame pasaulyje. 

Tokia hipotezė atveria naujas galimybes pažinti Visatos kilmę ir iš naujo peržiūrėti esamus mokslo dėsnius.

Kodėl kyla abejonių dėl Didžiojo sprogimo teorijos?

Didžiojo sprogimo teorija ilgus dešimtmečius dominavo mokslo bendruomenėje. Ji paaiškina Visatos plėtimąsi, mikrobangų foninę spinduliuotę ir kitas svarbias kosmines savybes. Tačiau ši teorija neatsako į keletą esminių klausimų.

Pirmiausia, kas buvo prieš Didįjį sprogimą? Taip pat nesuprantama, kas yra tamsioji medžiaga ir tamsioji energija, kurios, kaip teigiama, sudaro didžiąją Visatos dalį. Be to, teorija remiasi singuliarumo sąvoka - tašku, kuriame tankis ir temperatūra tampa begaliniai, o fizikos dėsniai nustoja galioti.

Nauja idėja, Visata kaip juodosios skylės rezultatas

Alternatyvi hipotezė siūlo pažvelgti į Visatą kaip į reiškinį, atsiradusį juodosios skylės viduje. Juodosios skylės, tai vietos erdvėje, kur gravitacija tokia stipri, kad net šviesa negali iš jų pabėgti. Šiame naujame modelyje teigiama, kad mūsų Visata galėjo būti suformuota iš kolapsavusios medžiagos kitame pasaulyje, kurioje juodoji skylė veikė kaip „gimimo vieta“.

Modelis remiasi mintimi, jog vietoje to, kad juodoji skylė virstų į singuliarumą, joje galėtų įvykti tam tikras atšokimas. Tai reikštų, kad medžiaga, pasiekusi kritinį tankį, atšoktų ir pradėtų plėstis – tai labai panašu į procesą, kurį aprašo Didžiojo sprogimo teorija.

Kvantiniai efektai ir Higso laukas

Kvantiniai fizikos dėsniai yra svarbus šios hipotezės aspektas. Vienas jų Paulio draudimo principas, pagal kurį identiškos dalelės negali užimti tos pačios būsenos. Dėl to medžiaga negali susispausti iki begalybės, nes kyla slėgis, stabdantis kolapsą. Šis kvantinis slėgis galėtų būti jėga, kuri inicijuoja „gravitacinį atšokimą“.

Kita reikšminga sąveika tarp gravitacijos ir Higso lauko. Higso laukas suteikia masę dalelėms, o kai gravitacinis slėgis pasiekia tam tikrą ribą, jis gali paveikti Higso lauką taip, kad šis pradėtų jį stumti atgal. Tokia sąveika galėtų ne tik sustabdyti kolapsą, bet ir paskatinti medžiagos plėtimąsi, kuris taptų mūsų Visatos pradžia.

Galimi įrodymai ir tyrimų kryptys

Mokslininkai mano, kad jei jų hipotezė teisinga, turėtų egzistuoti tam tikri „reliktai“, pėdsakai iš laikų prieš mūsų Visatos egzistavimą. Tai galėtų būti labai senos galaktikos, pirmapradės juodosios skylės ar net neutroninės žvaigždės, susiformavusios dar prieš „atšokimą“. Kai kurios neseniai aptiktos senos galaktikos iš tiesų kelia klausimų tradicinei laiko skalei.

Jeigu ateityje pavyktų aptikti šiuos objektus, tai būtų stiprus argumentas už šią alternatyvią Visatos kilmės teoriją. Tuo pačiu būtų galima pradėti naują etapą moksle, kuris sujungtų gravitaciją ir kvantinę mechaniką be papildomų, dar neįrodytų jėgų ar dalelių.

Naujos idėjos yra pažangos variklis

Nors ši hipotezė ir skamba prieštaringai, ji rodo, kad mokslas nesustoja vietoje. Kiekvienas bandymas peržiūrėti senus įsitikinimus ar iškelti netikėtus klausimus gali tapti tiltu į naują pažinimą. Galbūt Visata, kurioje gyvename, yra tik mažytė dalis didesnio paveikslo, kurio kontūrus dar tik pradedame matyti.