Skandalas dėl lietuvių kalbos: ministerija kaltinama neveiklumu, imigrantams atveriamas kelias be kalbos žinių

Pasak asociacijos, nors migracijos mastai Lietuvoje nuo 2022 metų stipriai išaugo, ministerija nesugebėjo tinkamai pasirengti užtikrinant valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimus. Vietoj to siūloma ketveriems metams atidėti valstybinės kalbos reikalavimų taikymą, kas de facto įteisina galimybę dirbti ir bendrauti be lietuvių kalbos žinių iki pat 2028 metų pabaigos.

Visuomenininkų teigimu, tai rodo ne tiek integracijos skatinimą, kiek sisteminį neveiklumą, kuris kelia grėsmę Konstitucijoje įtvirtintam valstybinės kalbos statusui ir piliečių teisei būti aptarnaujamiems valstybine kalba. Rašte Seimo kontrolieriaus prašoma ištirti, ar ŠMSM ir jai pavaldžių institucijų veikla neprieštarauja geros administravimo praktikos principams ir ar neturi biurokratizmo požymių.

Švietimo ministerijos siūlymui jau yra nepritarusios Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų ministerijos, taip pat Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Valstybinė kalbos inspekcija. Pastarosios institucijos pažymi, kad šis sprendimas demotyvuoja valstybinę kalbą besimokančius imigrantus, didina visuomenės nepasitenkinimą ir skatina rusakalbės aplinkos plėtrą.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis pabrėžė: „Tas atidėjimas ketveriems metams, manau, nėra visiškai pagrįstas. Valstybės institucijos turėtų susiimti ir sudaryti sąlygas mokytis lietuvių kalbos bei atitikti kvalifikacinius reikalavimus.“

Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ kviečia institucijas imtis atsakomybės už valstybinės kalbos apsaugą ir neatidėlioti veiksmų, kurie leistų visiems Lietuvoje gyvenantiems asmenims sklandžiai integruotis – ne apeinant reikalavimus, o gerbiant juos.