Europos išsilavinimo žemėlapis stebina: moterys pagal išsilavinimą veržiasi į priekį, viršūnėje atsidūrė ir Lietuva

Tarp 25–34 metų amžiaus grupės pirmauja Airija, Liuksemburgas ir Kipras, čia daugiau nei 60 proc. jaunų suaugusiųjų šiose šalyse turi universitetinį išsilavinimą. Kitoje skalės pusėje – Rumunija. Čia vos mažiau nei 30 proc. šios amžiaus grupės siekia aukštesnio išsilavinimo, tai žemiausias rodiklis visoje ES.

Pagal šį rodiklį aukštai atsiduria ir Lietuva. Mūsų šalis atsidūrė ketvirtoje vietoje pagal šį rodiklį, mat 58,2 proc. jaunų asmenų turi aukštąjį išsilavinimą. Mes nusileidžiame tik Airijai, Liuksemburgui ir Kiprui bei lenkiame tokias šalis kaip Norvegija, Prancūzija ar Belgija.

Skaičiai rodo ryškų kartų požiūrio į mokslą pokytį. Tarp 25–54 metų gyventojų net 82,7 proc. baigė bent vidurinį išsilavinimą. Tuo tarpu 55–74 metų amžiaus grupėje šis skaičius siekia 70,4 proc.

Dar ryškesni skirtumai matomi kalbant apie aukštąjį išsilavinimą, jaunesni suaugusieji beveik dukart dažniau turi aukštojo mokslo diplomą (39,8 proc.) nei vyresnioji karta (23,9 proc.).

Profesinio išsilavinimo pasiskirstymas taip pat priklauso nuo šalies. Pavyzdžiui, Liuksemburge tiek jaunesni, tiek vyresni gyventojai, turintys vidutinį išsilavinimą, dažniausiai jį įgijo per profesinio rengimo programas, tokių asmenų virš 96 proc.

Tuo tarpu Portugalijoje tik 13,5 proc. vyresnio amžiaus gyventojų su viduriniu išsilavinimu yra baigę profesinę mokyklą, tačiau tarp jaunesnių šis skaičius šokteli iki 37,2 proc. Panaši situacija ir Graikijoje, Airijoje, Kipre bei Ispanijoje, matyti, kad Europa vis labiau vertina praktinius, įgūdžiais grįstus mokymus.

Moterys išlieka moksluose ilgiau

Moterys vi labiau įsitvirtina švietimo lauke. 2024 metais beveik pusė (49,9 proc.) 25–34 metų amžiaus moterų buvo baigusios aukštąją mokyklą. Vyrai taip pat pagerino savo rezultatus, bet lėčiau – jų tarpe tokių buvo 38,7 proc.

Per dešimtmetį moterų ir vyrų atotrūkis aukštojo mokslo srityje padidėjo daugiau nei vienu procentiniu punktu.

Vertinant vidurinį išsilavinimą, 86,8 proc. moterų nuo 20 iki 24 metų jį jau buvo įgijusios, kai tarp vyrų tas pats rodiklis siekė 81,8 proc. Vienintelė išimtis yra Rumunija, kur vyrų rezultatai šiek tiek viršijo moterų pasiekimus.

Šie skaičiai rodo ne tik augantį europiečių išsilavinimo lygį, bet ir aiškią kryptį – daugiau dėmesio praktiniams įgūdžiams, vis didesnis moterų įsitraukimas į mokslus ir reikšmingas kartų skirtumas. 

Ateities Europa atrodo išmanesnė, lygiavertiškesnė ir labiau susitelkusi į tai, kas duoda realią naudą gyvenime ir karjeroje.