Istorinis lūžis kovoje su diabetu: pirmą kartą žmogaus kūnas vėl pradėjo gaminti insuliną

Kinijoje įvyko tai, ką dar prieš keletą metų būtų sunku net įsivaizduoti. Moteris, sirgusi pirmojo tipo cukriniu diabetu, visiškai atsisakė insulino. Ir ne todėl, kad pradėjo ypatingą dietą ar pasirinko eksperimentinį režimą. Tiesiog jos organizmas vėl pradėjo gaminti insuliną pats, taip kaip ir turėtų būti.

Už to slypi ne stebuklas, o mokslas. Bet rezultatas yra tikras vilties pliūpsnis milijonams žmonių visame pasaulyje, kurie kasdien leidžiasi vaistus ir gyvena pagal griežtą grafiką. Šis atvejis – pirmas, bet galbūt ne paskutinis.

Pirmasis žmogus pasaulyje, kuriam sugrąžinta natūrali insulino gamyba

Visa istorija prasidėjo Pekine, Peking universiteto tyrimų centre. Mokslininkai ten sukūrė visiškai naują kamieninių ląstelių technologiją, kuri leidžia paimti paties paciento ląsteles ir iš jų perprogramuoti naujas – tokias, kurios veikia kaip insulino gaminantys beta ląstelės. Tai reiškia, kad organizmas pats iš naujo išmoksta tai, ką dėl ligos prarado.

Pacientė – moteris, sirgusi pirmojo tipo diabetu, gydymą pradėjo nuo to, kad iš jos organizmo buvo paimtos tam tikros kamieninės ląstelės. Jos buvo transformuotos į insuliną gaminančius ląstelių darinius, kurie vėliau buvo suleidžiami į pilvo sritį – tai tarsi miniatiūrinės salelės, primenančios kasos audinį.

Ir tada prasidėjo laukimas. Po dviejų su puse mėnesio įvyko tai, ko mokslininkai tikėjosi – pacientė pradėjo natūraliai gaminti insuliną. Jos cukraus lygis stabilizavosi, ir nebereikėjo papildomų injekcijų. Ir tai nebuvo laikinas efektas, nes po metų organizmas vis dar pats tvarkėsi be pagalbos iš išorės.

Ką tai reiškia žmonėms, gyvenantiems su 1 tipo diabetu?

Pirmojo tipo diabetas laikomas autoimunine liga, o tai reiškia, kad organizmas pats sunaikina savo beta ląsteles, kurios atsakingos už insulino gamybą. Kai šios ląstelės išnyksta, žmogus tampa priklausomas nuo išorinio insulino, kitaip organizmas nesugebės susidoroti su gliukoze kraujyje.

Iki šiol visi gydymo būdai buvo tik valdymas, ne išgydymas. Net pažangiausi insulino siurbliai ar glikemijos sensoriai yra tik pagalbinės priemonės. Kamieninių ląstelių terapija keičia patį principą: atkuriamas natūralus funkcionalumas, o ne bandoma jį imituoti.

Tai ypač svarbu vaikams, jaunuoliams ir tiems, kurių gyvenimas sukasi aplink šią ligą. Nes tokia terapija žada ne tik palengvėjimą – ji atveria galimybę išvis pamiršti apie kasdienes injekcijas. O tai jau skamba kaip revoliucija.

Ar tai jau galima vadinti gydymu?

Tiesa ta, kad šiuo metu dar kalbame apie labai ankstyvą etapą. Tai vienas klinikinis atvejis, vienas pacientas, ir nors rezultatai stulbinantys, reikės daugiau tyrimų, kad būtų galima pritaikyti šį metodą plačiau. Mokslininkai iš Kinijos kol kas atsargiai vertina galimą poveikį kitiems pacientams

Reikia patikrinti, kaip reaguos skirtingi organizmai, kiek ilgai išlieka efektas, ar nėra šalutinių poveikių. Taip pat svarbu įvertinti, ar organizmas po kurio laiko vėl nepradeda naikinti naujai sukurtų insulino ląstelių, juk autoimuninė prigimtis gali suveikti iš naujo. 

Tad kol kas tai vienos pacientės istorija, bet tokia, kuri meta labai aiškų signalą: tai įmanoma. Jei tolimesni tyrimai bus sėkmingi, gali būti, kad per ateinančius 5–10 metų šis metodas taps prieinamas plačiau ir ne tik turtingiesiems, bet ir visiems, kam to reikia.

Kamieninės ląstelės – tik mokslo pažanga ar nauja sveikatos era?

Tai ne pirmas kartas, kai kamieninės ląstelės paminimos kaip raktas į gydymą. Jau anksčiau jos buvo naudojamos kraujo vėžiui gydyti, odos regeneracijai, net regos atkūrimui. Bet būtent diabeto atveju sėkmė buvo gana retas reiškinys, nes per daug sudėtingas mechanizmas, per daug imuninių iššūkių.

Todėl šis atvejis vertinamas kaip lūžis. Jis parodo, kad net tokia sudėtinga liga gali būti perrašyta, jei pakanka technologijų, žinių ir tikslumo. Ir, svarbiausia – vilties. Tai dar ne pabaiga, o tai jau – nauja pradžia.