Kometa galėjo pakeisti visos Žemės klimatą: jūros dugne esančios dulkės atskleidžia netikėtus dalykus

Šis galimas įvykis vadinamas Jaunesniojo Dryaso smūgiu. Tai viena iš teorijų, aiškinančių, kodėl Žemėje prieš maždaug dvylika tūkstančių aštuonis šimtus metų netikėtai atšalo klimatas. Tuo metu, kai planeta jau šilo, prasidėjo net tūkstantis du šimtai metų trukęs atvėsimo periodas. Teorija sulaukia prieštaringų vertinimų. Vieni mokslininkai ją palaiko, kiti kritikuoja, nes iki šiol nebuvo rasta jokio akivaizdaus smūgio kraterio.

Kritikai tvirtina, kad tokio masto įvykis turėtų palikti didelį kraterį, tačiau nauji tyrimai rodo, kad įrodymai gali būti kur kas mažesni. Ne krateriai, o mikroskopinės dulkės gali liudyti apie sprogusį dangaus kūną. Tai rodo nauja mokslinė analizė, atlikta remiantis Bafino įlankoje netoli Grenlandijos išgautais nuosėdų gręžiniais.

Gręžiniai jūros dugne, tai gamtos archyvas

Geologo Christopherio Moore'o vadovaujama tyrėjų grupė surinko keturis vertikalius jūros dugno gręžinius, kuriuose išlikę daugybės tūkstantmečių nuosėdų sluoksniai. Tokie gręžiniai leidžia tiksliai nustatyti, kas vyko skirtingais geologiniais laikotarpiais. Kiekvienas nuosėdų sluoksnis yra tarsi gamtos užfiksuota informacija apie Žemės istoriją.

Pasak tyrėjų, šios vietos pasirinktos dėl atstumo nuo žmogaus veiklos. Tokiu būdu sumažinama rizika, kad rastos medžiagos yra žmogaus sukeltos taršos padarinys. Be to, aiškiai sluoksniuota grunto struktūra leidžia daryti išvadą, kad šios nuosėdos nebuvo pažeistos laiko ar aplinkos pokyčių.

Ieškota nežemiškų medžiagų požymių

Tyrėjai datavo sluoksnius anglies izotopų metodu, o tuomet ištyrė juos pažangia spektrometrijos technologija. Buvo ieškoma dalelių, kurios galėtų būti kometos dulkių pėdsakais. Aptiktos geležies dalelės su mažu deguonies ir dideliu nikelio kiekiu bei mikrosferulės, sudarytos iš geležies ir silicio, leidžia manyti, kad šios dalelės yra kometinės kilmės.

Mokslininkai mano, kad šios mikrosferulės daugiausia sudarytos iš Žemės medžiagų, bet jose taip pat aptikta ir nežemiškų priemaišų. Tai rodo, kad greičiausiai kometa sprogo ore, o sprogimo metu susidarė intensyvi šiluma, kuri ištirpino vietinę medžiagą ir į ją įterpė dalį kometos turinio.

Be mikrosferulių, tyrėjai aptiko lydyto stiklo dalelių bei itin mažų medžiagų su platina ir iridžiu. Šie elementai dažnai siejami su meteoritų ar kometų kilme. Visa tai, pasak mokslininkų, sutampa su tuo, kas jau buvo rasta ir sausumos gręžiniuose įvairiuose pasaulio žemynuose.

Galimas globalus įvykio mastas

Tyrimo autoriai teigia, kad šie nauji atradimai dera su panašiais rezultatais kitose pasaulio vietose. Tai leidžia manyti, kad Jaunesniojo Dryaso laikotarpio smūgio įvykis galėjo būti globalus ir paveikęs ne vieną regioną. Tyrėjai ketina plėsti tyrimų mastą ir ieškoti panašių nuosėdų kituose vandenyno regionuose.

Šie atradimai keičia požiūrį į senovinius klimato pokyčius. Nors tyrimas dar tik pradeda keisti nuomonę apie senąsias teorijas, mikroskopinės dulkės iš vandenyno dugno gali atskleisti stulbinančių faktų apie praeities įvykius, kurie galėjo pakeisti visos planetos kryptį. Net mažiausios dalelės gali pasakoti didžiules istorijas apie Žemės praeitį ir padėti mums geriau suprasti dabartį.