Mokslininkus pribloškė Afrikoje atrastas akmuo: atskleidė paslaptį, kurios NASA ieškojo dešimtmečius

Praėjusiais metais Afrikos teritorijoje buvo aptiktas 311 gramų sveriantis meteoritas, kuris, kaip paaiškėjo, yra kilęs iš Mėnulio. Šis akmuo, pavadintas „Northwest Africa 16286“, pasižymi išskirtine chemine sudėtimi ir geologiniu amžiumi, kuris siekia apie 2,35 milijardo metų. 

Tai labai reikšmingas atradimas, nes šis laiko tarpas iki šiol buvo viena mažiausiai pažintų Mėnulio istorijos dalių. Iki šiol turėti mėginiai iš Mėnulio, pavyzdžiui, tie, kuriuos pargabeno amerikiečių, sovietų ar kinų kosminės misijos, buvo daugiausia iš senesnių arba gerokai naujesnių laikotarpių.

Mėnulio gilumos slepia aktyvumo pėdsakus

Tyrimus atlikę Mančesterio universiteto mokslininkai ištyrė meteorito švino izotopų sudėtį, kuri leidžia tiksliai nustatyti akmens amžių. Išsiaiškinta, kad šis konkretus pavyzdys susiformavo iš lavos, kuri prasiveržė iš Mėnulio gilumų ir kristalizavosi paviršiuje maždaug prieš 2,35 milijardo metų. Tai rodo, kad tuo metu Mėnulyje vis dar vyko aktyvūs vulkaniniai procesai. Tai itin svarbu, nes buvo manyta, kad Mėnulis buvo atvėsęs ir geologiškai neaktyvus daug anksčiau.

Vulkaninio aktyvumo įrodymas

Akmenyje rasti olivino kristalai rodo, kad tai yra vulkaninės kilmės uoliena, priklausanti vadinamųjų olivino bazaltų grupei. Tokie bazaltai susidaro iš tirštos, karštos lavos, kylančios iš planetos ar palydovo mantijos. Šiame meteorite taip pat nustatytas gana aukštas kalio kiekis ir specifinis urano bei švino santykis. Šie duomenys leidžia daryti prielaidą, kad Mėnulis dar ilgą laiką po savo susiformavimo gebėjo išlaikyti vidaus šilumą, galimai dėl radioaktyviųjų elementų skilimo.

Papildoma vertė iš neplanuoto atradimo

Mėnulio meteoritai, skirtingai nei specialiai paimti mėginiai iš nusileidimo misijų, gali atkeliauti iš bet kurios Mėnulio vietos. Tai leidžia tyrėjams gauti duomenų apie visai kitus paviršiaus regionus, nei tuos, kurie buvo pasiekti žmonių ar robotų. Šis konkretus meteoritas Žemę pasiekė dėl smūgio Mėnulio paviršiuje, kai kitas dangaus kūnas trenkėsi ir išmušė akmenį į kosmosą. Po kurio laiko jis įkrito į Žemę, leisdamas mokslininkams tyrinėti jį be brangių ekspedicijų.

Užpildytas geologinis tarpas

Vienas iš įspūdingiausių šio atradimo aspektų yra tai, kad meteorito amžius leidžia užpildyti beveik milijardą metų trunkančią spragą tarp anksčiau ir vėliau susiformavusių mėginių. Tai patvirtina, kad Mėnulio vulkaninė veikla nebuvo trumpalaikė, kaip anksčiau buvo manyta. Vietoje to, ji vyko etapais, ir kai kuriais laikotarpiais ugnikalniai vėl įsiplieksdavo. Toks atradimas verčia iš naujo vertinti Mėnulio šiluminę istoriją ir vidinių jėgų poveikį jo geologijai.

Meteorito paviršiaus savybės

Šio akmens paviršiuje pastebėtos stiklinės kišenės ir smūgio venos, kurios rodo, kad jis buvo paveiktas stipraus smūgio dar būdamas Mėnulyje. Tokie požymiai rodo, kad meteoritas išgyveno sudėtingą istoriją. Nors smūgio poveikis gali apsunkinti tikslaus amžiaus nustatymą, mokslininkai šiuo metu įsitikinę, kad jis susiformavo su maždaug 80 milijonų metų paklaida.

Įžvalgos būsimoms misijoms

Šis radinys gali tapti kelrode žvaigžde ateities kosminėms misijoms. Jei bus įmanoma tiksliai nustatyti, iš kurios vietos Mėnulyje šis akmuo kilo, tai padės suplanuoti tikslesnes ekspedicijas, nukreiptas į mažai tyrinėtus regionus. Tokiu būdu mokslininkai galės gauti dar daugiau informacijos apie Mėnulio vidaus struktūrą ir ilgalaikius geologinius procesus.

Meteoritas „Northwest Africa 16286“ atveria naują langą į Mėnulio praeitį. Jo atradimas rodo, kad mūsų Žemės palydovas buvo aktyvesnis, nei iki šiol buvo manyta. Toks atradimas ne tik praturtina mūsų supratimą apie Mėnulio geologiją, bet ir primena, jog net ir mūsų artimiausiame kosminiame kaimynystėje dar yra daug neatskleistų paslapčių. Kiekvienas naujas mėginys, kiekvienas neplanuotas radinys gali iš esmės pakeisti mūsų požiūrį į Saulės sistemos istoriją.