Prisijunkite
Danielius Mažeikis
Paskelbta
Kai pirmieji žmogaus protėviai prieš milijonus metų nulipo nuo medžių ir paliko tankius Afrikos miškus, jų gyvenimas pasikeitė. Jie persikėlė į atviresnes, sausas vietoves, kur augo tik krūmai, žolė ir žemėje slypintys augalų organai. Trūko įprasto maisto, todėl reikėjo prisitaikyti. Ir tai, ką jie pradėjo valgyti, labai paveikė jų kūnus, ypač dantis.
Iš pradžių mūsų protėviai turėjo dantis, pritaikytus vaisiams ir mėsai. Jų krūminiai dantys buvo gana platūs ir neaukšti, skirti kramtyti minkštesnį maistą. Tačiau atsidūrę atvirose lygumose, jie susidūrė su dideliu iššūkiu, tai ką valgyti, kai nebeliko sultingų vaisių ir medžioklės galimybių?
Jie pradėjo kasti žemę ir ieškoti šaknų, gumbų, žolės stiebų, įvairių požeminių augalų dalių. Šis maistas buvo sunkiau įkandamas, reikalavo daugiau kramtymo ir stipresnių dantų. Kadangi tai tapo pagrindiniu maistu, jų organizmas turėjo prisitaikyti. Ir nors jų dantys iš karto nepasikeitė, ilgainiui įvyko evoliuciniai pokyčiai.
Mokslininkai šį reiškinį vadina elgesio prisitaikymu. Tai reiškia, kad žmogaus elgesys, šiuo atveju valgymo įpročiai, ilgainiui keitė kūno struktūrą. Mūsų protėviai tarsi spaudė savo kūnus keistis, nes nuolat maitinosi tokiu maistu, kuriam iš pradžių nebuvo pritaikyti.
Nustatyti tokius pokyčius nėra lengva, nes jie nepalieka tiesioginių pėdsakų. Mokslininkai tyrinėjo dantis ir analizavo jų paviršių, naudodami specialius metodus. Jie tyrė anglies ir deguonies izotopus, likusius ant dantų, ir palygino juos su šiuolaikinių beždžionių dantimis. Tokiu būdu buvo įvertinta, kada pasikeitė maitinimosi įpročiai.
Pokyčiai vyko labai lėtai
Tyrimai parodė, kad mūsų protėviai pradėjo valgyti žolę maždaug prieš 3,8 milijono metų. Gumbų ir kitų požeminių augalų jie pradėjo ieškoti apie 2,3 milijono metų prieš mūsų laikus. Tačiau dantys, pritaikyti tokiam kietam ir skaiduliniam maistui, susiformavo tik prieš 1,6 milijono metų.
Tai reiškia, kad beveik du milijonus metų mūsų protėviai valgė maistą, kuriam nebuvo tinkamai fiziškai pasirengę. Tačiau ši ilga kelionė davė didelę naudą. Jie galėjo rasti maisto beveik visus metus, nes gumbai ir šaknys žemėje išlieka ilgai. Be to, šį maistą rinko nedaug kitų gyvūnų, todėl konkurencija buvo maža. Tai leido mūsų protėviams pasiekti daugiau energijos iš mažiau pastangų.
Pasak tyrimą atlikusių mokslininkų, mūsų protėviai buvo itin lankstūs. Jie gebėjo greitai keisti elgesį ir prisitaikyti prie aplinkos. Perėjimas prie maisto, kurį reikia kasti iš žemės, buvo labai svarbus žingsnis evoliucijoje. Tai padėjo jiems išgyventi net tada, kai aplinka keitėsi ar tapo mažiau palanki.
Gumbai ir šaknys turėjo daug angliavandenių, kurių reikėjo energijai. Kadangi šį maistą buvo galima rasti bet kuriuo metų laiku, tai užtikrino pastovų maisto tiekimą ir leido išgyventi net sudėtingomis sąlygomis. Šis prisitaikymas tapo svarbiu žingsniu žmogaus kelyje į tai, kuo esame šiandien.
Dantų forma ir struktūra daug pasako apie mūsų protėvių gyvenimą. Jie rodo, kad žmonės nuo pat pradžių buvo kūrybingi ir lankstūs. Net kai aplinkybės vertė keisti įpročius, jie rasdavo būdą prisitaikyti. Ši žolės ir požeminio maisto meilė galėjo atrodyti keista, bet ji turėjo didelę reikšmę. Tai istorija ne tik apie tai, ką valgė mūsų protėviai.
Tai pasakojimas apie gebėjimą išgyventi, išmokti ir prisitaikyti. Net tokie paprasti dalykai kaip šaknys ar žolės stiebai turėjo įtakos tam, kaip šiandien atrodo mūsų dantys ir ką galime vadinti savo istorijos dalimi.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti