Senovinė paslaptis iššifravo ateitį: senovės chromo sluoksnis įkvėpė ginklų ilgaamžiškumo revoliuciją

Tarp šių senovinių statulų buvo rasti ir senoviniai ginklai, kurie net po dviejų tūkstančių metų žemėje išliko nepaprastai geros būklės, jų geležtės buvo aštrios, o paviršiai neliesti korozijos. Šis faktas nustebino ne tik archeologus, bet ir metalurgus, kurie ėmė tyrinėti, kodėl šie ginklai nesuyra net po tiek metų.

Pasirodo, ginklus dengė plona chromo danga, kurios storis siekė vos keliolika mikrometrų. Tiesa, yra manančių, kad šis efektas atsirado netyčia, galbūt chromas buvo naudotas tik kaip lakas statulų dažymui, o ne specialiai metalui apsaugoti. Nepaisant to, ši senovinė technologija sužavėjo šiuolaikinius inžinierius ir paskatino juos pritaikyti panašią idėją šiuolaikiniams poreikiams.

Naujasis metodas, dviejų sluoksnių apsauginė danga

Mokslininkai iš Siaņjango mechanikos ir elektros inžinerijos instituto kartu su Džedziango politechnikos specialistais sukūrė naujo tipo dviejų sluoksnių chromo dangą patrankų vamzdžiams. Vidinis sluoksnis yra minkštesnis ir padeda sugerti įtampas, kurios atsiranda dėl aukšto slėgio ir temperatūros, o išorinis sluoksnis yra kietesnis ir apsaugo paviršių nuo nusidėvėjimo.

Tyrimai parodė ryškius skirtumus. Įprastos vieno sluoksnio dangos linkusios suskilti ir luptis, kai patranka šaudo ilgą laiką ar patiria didelį krūvį. Tuo tarpu dviejų sluoksnių dangoje atsiradę įtrūkimai neplinta toliau, nes juos sulaiko ribinė zona tarp sluoksnių. 

Laboratoriniai testai parodė, kad nusidėvėjimas sumažėja daugiau kaip dvidešimt procentų, o realiose sąlygose patrankos vamzdžiai tarnauja net dvigubai ilgiau nei su įprastine danga.

Naujoji technologija prailgina vamzdžių tarnavimo laiką

Ilgaamžiškumas patrankų vamzdžiams yra labai svarbus, ypač šiuolaikinėse karo sąlygose. Laukinių haubicų, raketinių artilerijos sistemų ir kitų panašių ginklų vamzdžiai patiria milžinišką apkrovą. Šaudymo metu temperatūra vamzdžio viduje gali pasiekti tris tūkstančius laipsnių Celsijaus, o slėgis per keturis šimtus megapaskalių. 

Tokios sąlygos sukelia mikroįtrūkimus, deformacijas, susidėvėjimą, o kartais ir netikėtus vamzdžio sprogimus. Tačiau naujoji apsauginė danga net po keturių šimtų šūvių išlaiko savo struktūrą, o tai reiškia, kad vamzdžio sriegiai lieka nesugadinti, o tikslumas yra neprarastas.

Svarbu tai, kad ši technologija tinka ne tik naujų ginklų kūrimui, bet ir senesnių sistemų atnaujinimui. Taip galima prailginti senos ginkluotės tarnavimo laiką, pagerinti saugumą ir efektyvumą. Be to, ši danga leidžia projektuoti lengvesnius vamzdžius, nes jie tampa atsparesni ir ilgaamžiškesni. Lengvesni ginklai yra labai svarbūs šiuolaikinėje mobilioje karyboje, kur greitis ir lankstumas yra vieni pagrindinių veiksnių.

Ateities planuose yra gamybos standartizavimas ir miniatiūrizavimas

Mokslininkai jau planuoja kitą etapą, tai pramoninį proceso standartizavimą. Tai reiškia, kad bus sukurti tikslūs etapai nuo paviršiaus paruošimo iki kokybės kontrolės. Didžiausias iššūkis šiuo metu yra padengti danga mažo kalibro vamzdžius, kurių vidiniai kanalai labai siauri. Toks tikslumas reikalauja naujų metodų, tačiau tyrėjų komanda tiki, kad tai įmanoma pasiekti.

Pasak projekto autorių, ši technologija turi didelę praktinę reikšmę. Ji gali padėti tobulinti ginkluotę, didinti jos patikimumą, ilgaamžiškumą ir net sumažinti svorį. Tai prisideda prie bendrų pastangų kurti modernesnius, kompaktiškesnius ir ilgaamžiškesnius gynybos sprendimus.

Apibendrinant galima sakyti, kad senovės išmintis vis dar gali būti naudinga šiandien. „Terakotinės armijos“ paslaptis padėjo sukurti pažangią apsaugos technologiją, kuri dabar gali užtikrinti didesnį saugumą ir efektyvumą net pačiuose galingiausiuose šiuolaikiniuose ginkluose. Tai dar kartą įrodo, kad pažanga ne visada reiškia naujus išradimus, tai kartais tereikia pažvelgti į praeitį, kad rastume ateities sprendimus.