Revoliucija statybų sektoriuje: mediena tvirtesnė už betoną, tai gali perrašyti statybų ir klimato kaitos istoriją

Pastaraisiais metais CLT ėmė kelti vis daugiau susidomėjimo tarp tvaraus statybos sektoriaus atstovų. Ši medžiaga siūlo ne tik aplinkai palankią alternatyvą betono ar plieno konstrukcijoms, bet ir padeda mažinti anglies dvideginio emisijas. Tyrėjai iš North Carolina State universiteto ėmėsi išsamios analizės, siekdami suprasti ilgalaikį poveikį, kurį galėtų turėti masinis šios technologijos įsisavinimas.

Kryžmai klijuota mediena gaminama iš tarpusavyje sukryžiuotų ir suklijuotų lentų sluoksnių. Taip sukuriami labai tvirti, stabilūs ir iki 18 metrų ilgio plokščių elementai, tinkami tiek sienoms, tiek perdangoms ar grindims. Įdomu tai, kad šie elementai turi natūralų atsparumą ugniai, išoriniai sluoksniai gaisro metu apdega ir sudaro apsauginį sluoksnį vidinei struktūrai.

Kiekvienas tokios medžiagos panaudojimo atvejis statybose reiškia mažesnį poreikį tradicinėms statybinėms medžiagoms, kurių gamyba sukelia daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Taigi CLT naudojimas gali tiesiogiai prisidėti prie emisijų mažinimo, o kartu ir prie kovos su klimato krize.

Mokslinis požiūris į visuminį poveikį

Norėdami tiksliai įvertinti CLT technologijos poveikį, mokslininkai sujungė gyvavimo ciklo analizę su pasauliniu medienos modeliu. Gyvavimo ciklo analizė seka medžiagos poveikį aplinkai nuo žaliavos gavimo iki jos perdirbimo ar sunaikinimo. Paprastai tyrimai apsiriboja tik vienu ar keliais etapais, tačiau šį kartą siekta visapusiško žvilgsnio, apimančio tiek ekonominius, tiek ekologinius pokyčius.

Toks išsamus metodas leido atskleisti procesus, kurie anksčiau buvo ignoruojami. Tarp jų yra pasaulinės rinkos reakcija į paklausą, pokyčiai miškininkystės sektoriuje, tiekimo grandinių transformacijos bei ilgalaikis anglies dioksido sulaikymo potencialas. Skaičiavimai rodo, kad iki 2100 metų pasaulinis CLT naudojimas nuo 3,6 iki 9,6 milijardų kubinių metrų galėtų padidinti anglies dvideginio kaupimą net iki 25,2 gigatonų. Didžioji dalis šio kiekio būtų sukaupta naujai augančiuose miškuose bei tiesiogiai statinių konstrukcijose.

Plėtros galimybės ir iššūkiai

Platus CLT panaudojimas galėtų paskatinti ir miškininkystės plėtrą. Prognozuojama, kad didėjanti medienos paklausa iki šio amžiaus pabaigos gali padidinti jos kainą maždaug 26 - 27 procentais. Tai paskatintų žemės savininkus kurti daugiau komercinių miškų, kurių plotas galėtų išaugti net 30 milijonų hektarų, tai prilygtų visai Lenkijos teritorijai.

Tačiau šios naudos nebūtų pasiskirsčiusios vienodai. Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje būtų skatinamas naujų miškų augimas, tuo tarpu kai kuriose tropikų vietovėse gali atsirasti rizika natūralius miškus paversti pramoninėmis plantacijomis. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, kur miškai dengia vos 14 procentų šalies teritorijos, šiuo metu importuoja net 80 procentų statybinės medienos. Norint, kad CLT tikrai padėtų įgyvendinti klimato tikslus, tokios šalys turėtų ženkliai didinti vietinę medienos gamybą.

Potencialas dekarbonizuoti statybų sektorių

Statybų sektorius atsakingas už maždaug dešimtadalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų pasaulyje. CLT technologija gali tapti vienu pagrindinių sprendimų siekiant dekarbonizuoti šią pramonę. Tačiau optimistinės prognozės įgyvendinamos tik tuomet, kai egzistuoja aiški, ilgalaikė strategija ir politinė valia investuoti į tvarius pokyčius.

Svarbiausias tikslas yra suderinti sparčią statybų transformaciją su miškų apsaugos ir plėtros politika. Reikalingi sprendimai turi būti pritaikyti prie konkrečių regionų ypatybių klimato, žemės naudojimo struktūros ir žaliavų prieinamumo.

Be tokios koordinuotos politikos net ir pažangiausios technologijos negalės įgyvendinti viso savo potencialo. Tačiau jei viskas bus daroma kryptingai, kryžmai klijuota mediena gali tapti ne tik statybine medžiaga, bet ir viena svarbiausių priemonių stabdant klimato kaitą. Tai galimybė, kurią verta išnaudoti.