Neįprastas pulsas iš kosmoso: mokslininkai užfiksavo žvaigždę, kuri greitėja vietoj to, kad lėtėtų

Šį objektą atrado Green Bank observatorijos mokslininkų komanda, o jis iškart pateko į dėmesio centrą dėl savo neįprasto elgesio. CHIME J1634+44 skleidžia reguliarius radijo impulsus dviem aiškiai apibrėžtais ciklais. Vienas jų trunka maždaug 14 minučių, o kitas apie 70 minučių, tikslingai penkiskart ilgesnis. 

Tačiau svarbiausia ne tik tai. Skirtingai nei kiti žinomi kompaktiški dangaus kūnai, tokie kaip neutroninės žvaigždės ar balti nykštukai, šis objektas ne lėtėja, o greitėja. Jo sukimasis aplink savo ašį darosi vis intensyvesnis, o tai kelia daug klausimų.

Kas išskiria šį objektą iš visų kitų

CHIME J1634+44 pasižymi visiškai žiedine radijo bangų poliarizacija. Tai reiškia, kad šios bangos sklinda idealiu sukimosi sūkuriu, tokio reiškinio astronomai anksčiau nėra užfiksavę jokioje kitoje žvaigždėje. Tai dar labiau sustiprina įtarimą, kad susiduriame su reiškiniu, kuris netelpa į dabartinius teorinius rėmus.

Labiausiai mokslininkus stebina tai, kad objekto sukimosi periodas trumpėja. Įprastai visi panašaus tipo kūnai, dėl energijos praradimo, sukasi vis lėčiau. Tačiau šiuo atveju situacija yra atvirkštinė, objekto rotacija sparčiai greitėja. Šis reiškinys paskatino įvairias hipotezes, tarp jų yra galimybė, kad stebimas ne vienas, o dvigubas objektų sistema, kurios orbitos trumpėja. 

Kiti galimi paaiškinimai apima medžiagos kaupimą iš artimo objekto, o tai padidintų sukamąjį momentą, arba energijos netekimą per gravitacinių bangų emisiją. Taip pat svarstoma, kad sistemos dinamika keičiasi dėl vis mažėjančios orbitos.

Koks yra objekto pobūdis, tai pulsaras ar baltasis nykštukas

Nors visi sutinka, kad CHIME J1634+44 yra unikalus reiškinys, mokslininkų nuomonės apie jo prigimtį išsiskiria. Viena tyrėjų grupė, vadovaujama Fengqiu Adamo Dongo, linkusi manyti, kad tai yra neutroninė žvaigždė, tai pulsaras. Šią versiją jie grindžia objekto skleidžiamų impulsų pobūdžiu.

Tuo tarpu kita mokslininkų komanda, kuriai vadovauja Sanne Bloot, atkreipia dėmesį į kitus duomenis. Jie užfiksavo silpną ultravioletinį šviesos šaltinį, atitinkantį temperatūrą nuo penkiolikos iki trisdešimt trijų tūkstančių laipsnių Celsijaus, o objekto masė siekia apie aštuonias dešimtąsias Saulės masės. Tai labiau būdinga baltiesiems nykštukams, žvaigždėms, kurios jau baigė aktyvią gyvavimo fazę.

Šio reiškinio stebėjimams pasitelkta gausybė pažangių instrumentų, įskaitant Green Bank teleskopą, Very Large Array sistemą, Kanados CHIME eksperimentą, Swift observatoriją ir LOFAR žemų dažnių teleskopų tinklą. Dalis tyrimų jau paskelbta prestižiniuose leidiniuose, o kai kurios publikacijos šiuo metu laukia recenzavimo.

Atradimas, kuris gali atverti naują astrofizikos epochą

Šiuo metu CHIME J1634+44 vertinamas kaip galimas visiškai naujos kosminių objektų klasės atstovas. Jeigu tai pasitvirtins, bus būtina perrašyti kai kuriuos teorinius modelius, susijusius su žvaigždžių evoliucija. Pats Dong pabrėžia, kad šis atradimas kelia iššūkį dabartiniam mokslo supratimui ir skatina ieškoti daugiau tokių objektų, kurie galbūt iki šiol buvo nepastebėti.

Nors dar per anksti daryti galutines išvadas, šis atvejis patvirtina vieną paprastą tiesą visata yra kur kas paslaptingesnė ir sudėtingesnė nei mums atrodo. Kiekvienas toks netikėtas reiškinys atveria naujas galimybes ne tik pažinti kosmosą, bet ir tobulinti mūsų technologijas bei tyrimų metodus. 

Būtent tokių atradimų dėka žmonija gali žengti dar vieną žingsnį arčiau visatos paslapčių atskleidimo. Ir nors CHIME J1634+44 šiandien dar laikomas mįsle, jis jau tapo svarbiu ženklu, kad kosmosas dar toli gražu neatskleidė visų savo kortų.