Nežemiška gyvybė jau čia? Mokslininkai įtaria, kad gali egzistuoti gyvybė, kurios net nepastebime

Mokslas pastaraisiais metais tampa vis mažiau kategoriškas. Vis dažniau pasigirsta svarstymai, kad gyvybė gali egzistuoti ne tik mūsų suprantamu pavidalu, bet ir formose, kurios niekaip neatitinka žemiškų modelių. Tai, kas anksčiau atrodė beprotiška, šiandien tampa hipoteze, kuri traukia rimtų tyrėjų dėmesį.

Nežemiška gyvybė gali būti šalia ne kaip veikėjas iš filmo, o kaip procesas, energijos forma, sąmonės laukas ar net kažkas, kas su mumis susikerta tik dalinai. Bet tai nereiškia, kad jos nėra. Tiesiog žiūrime per siaurą langą.

Ar mes tik ieškome savo atspindžio?

Daug metų visos paieškos buvo paremtos prielaida, kad gyvybė turi būti tokia kaip mūsų: anglies pagrindu, su vandeniu, kvėpavimu, augimu. Žiūrėjome per žemės prizmę, tarsi tik mūsų forma būtų įmanoma.

Bet jei visata tokia didelė ir pilna galaktikų, planetų, sistemų, kodėl manome, kad visur galioja tie patys biologiniai įstatymai? Gal kitos gyvybės formos yra ne tik kitokios išvaizda, bet ir visiškai kitokios savo esmėje.

Mokslininkai kalba apie galimą gyvybę, paremtą siliciu ar net plazminėmis struktūromis. Kai kurios teorijos svarsto apie sąmoningas energijas, kurios neturi kūno, bet sąveikauja su medžiaga. Tokia gyvybė galėtų būti čia – mūsų pasaulyje, mūsų ore, mūsų mintyse, bet mes tiesiog neturime priemonių ją užfiksuoti.

Nežemiška sąmonė, kur ją rasti?

Vienas įdomiausių šiuolaikinių svarstymų: ar nežemiška gyvybė būtinai turi būti biologinė. Ar tai, kas mąsto, jaučia, gali būti vadinama gyvybe, net jei neturi ląstelių? Kai kurie kvantinės fizikos tyrimai rodo, kad sąmonė gali būti daugiau nei tik neuronų veiklos rezultatas. Jei tai tiesa, galbūt kitų civilizacijų gyvybė iš viso neturi kūno.

Gal ji slypi struktūrose, kurių mes dar net nesuprantame, galbūt net pačioje erdvėje. Šiandieninės technologijos dar neleidžia to įrodyti, bet vis daugiau tyrimų rodo, kad galime būti nuolat apsupti sąmonės formų, kurios su mumis nesikalba tradiciniais būdais, bet gali daryti įtaką subtiliai. Intuicija, sinchroniškumas, nepaaiškinami sutapimai – gal tai ženklai, o ne tik atsitiktinumai?

Mokslas ir intuicija: ar jie tikrai skirtingi?

Įdomu tai, kad apie nežemišką gyvybę kalba ne tik fizikai, bet ir psichologai, filosofai, net kai kurie dvasinės praktikos tyrėjai. Visi jie vienaip ar kitaip paliečia temą, kad tai, kas nežemiška, gali būti labiau apie patirtį nei apie objektą.

Per meditaciją, sapnus, transą ar gilius sąmonės būsenų pokyčius kai kurie žmonės pasakoja apie susidūrimus, kurių neįmanoma įsprausti į racionalaus paaiškinimo rėmus. Ar tai iliuzijos? Ar, vis dėlto, tai yra kontaktai su tuo, kas egzistuoja kitaip?

Šiuolaikinė neuropsichologija dar neturi atsakymo. Bet kiekvienas atvejis, kuris nepaaiškinamas įprastais būdais, tik dar labiau stiprina įtarimą, kad žiūrime ne į tą pusę. Galbūt tikrosios gyvybės formos yra ne toliau nuo mūsų, o arčiau nei bet kada – viduje, šalia, paraleliai.

Ar mes pasiruošę pamatyti kitaip?

Paradoksalu, bet ko gero pagrindinė priežastis, kodėl nežemiškos gyvybės dar nepastebėjome – mūsų ribotas suvokimas. Mes ieškome to, ką jau pažįstame. Ir todėl praleidžiame tai, kas iš tikrųjų nauja. Šiuolaikiniai teleskopai ir dirbtinio intelekto sistemos gali padėti aptikti signalus, struktūras ar netikėtumus, kurie anksčiau būtų tiesiog atmesti. 

Jau dabar gauta keletas keistų duomenų, kurie dar nėra paaiškinti. Ir kas žino, gal kažkuriame iš jų slypi ženklas, kurio laukėme. Bet kad jį priimtume, mums reikia išplėsti ne tik paieškų lauką, bet ir savo supratimą apie pačią gyvybę. Tai nebėra tik biologija, o sąveika, supratimas. Tai pasiruošimas priimti, kad ne viskas turi akis ir kūną, kad būtų tikra.

Nežemiškos formos tarp mūsų?

Jeigu žvelgtume plačiau, galėtume pamatyti, kad tam tikri ryšiai jau dabar egzistuoja. Tai gali būti ne fiziniai, bet informaciniai kanalai, intuityvūs pojūčiai, kurie peržengia laiką ir erdvę. Net NASA mokslininkai pripažįsta, kad ne visos gyvybės formos turi būti aptinkamos dabartinėmis technologijomis. 

Vadinamosios šešėlinės biosferos teorija leidžia manyti, kad mūsų planeta jau gali būti bendrai dalijama su gyvybės rūšimis, kurios naudoja kitą chemiją ar turi kitą sąveikos su aplinka būdą. Ar mes jas pastebime? Kol kas turbūt ne. Bet tai nereiškia, kad jų nėra. Tiesiog žiūrime pro per siaurą plyšį.

Ar tau užtektų drąsos priimti kitokią gyvybę?

Nežemiška gyvybė yra ne tik klausimas apie kosmosą. Tai klausimas apie mūsų pačių suvokimo ribas. Apie tai, ką laikome tikru. Apie tai, ar esame pasiruošę, kad pasaulis nėra toks, kokį įpratome matyti. Nes kartais, kai nieko nėra, tai tik reiškia, kad dar nemokame to pamatyti, o galbūt jau laikas atverti akis, bet kitaip.