Gydytojai ir psichologai įspėja: šių vardų geriau vengti, o vaikams tai gali būti didžiule kančia

Tačiau būtent šis sprendimas gali tapti nemenku iššūkiu pačiam vaikui – tiek mokykloje, tiek suaugus, tiek bandant prisitaikyti prie aplinkos. Ir nors vardo išskirtinumas gali atrodyti privalumas, kai kada jis virsta našta.

Vardas – tai ne tik garsų junginys, o žmogaus vizitinė kortelė. Neretai išgirdę vardą dar prieš susipažįstant nubrėžiame tam tikrą įvaizdį, nuoširdus ar pasipūtęs, šmaikštus ar griežtas. Dėl to svarbu įvertinti ne tik, ar vardas gražiai skamba, bet ir kaip jį gali priimti visuomenė, ar jis netaps priežastimi vaikui būti pašiepiamam ar atstumtam.

Nors norisi būti kūrybiškiems, kartais tėvai nueina per toli. Yra vardų, kurie ne tik stebina, bet ir šokiruoja – jie tampa kliuviniu vaikui, o ne galimybe išsiskirti.

Neįprasti vardai – ar jie visada originalūs?

Kai kuriems tėvams atrodo, kad kuo labiau vardas skirsis nuo kitų, tuo jų vaikas bus „unikalesnis“. Tačiau yra riba tarp originalumo ir ekscentriškumo. Vardai kaip „Alfa“, „Merkurijus“, „Feja“ ar „Svajūnas“ gali skambėti įdomiai popieriuje, bet kasdienybėje jie neretai tampa patyčių objektu. 

Vaikai yra žiaurūs teisėjai, nes išsiskirti tarp bendraamžių dažniausiai reiškia būti kitokiu, o tai lengva terpė pašaipoms. Svarbu pagalvoti, kaip vaiko vardas skambės, kai jam bus 30, kai jis kandidatuos į darbą, kai bandys įsitvirtinti visuomenėje. 

Vienas dalykas – būti mielu vaiku „Džiunglių Karalius“, visai kitas su tuo pačiu vardu stengtis sudaryti rimtą įspūdį profesiniame pasaulyje.

Vardai su neigiama istorine ar socialine potekste

Kai kurių vardų neigiamas emocinis krūvis susiformavęs istoriškai. Tai gali būti vardai, kurie primena prieštaringus asmenis, garsias nelaimes ar netikusius simbolius. Vardai kaip „Adolfas“, „Judas“, „Luciferis“, net jei kam nors ir skamba egzotiškai, išlieka kraunantys neigiamą kontekstą. Kiekviena karta turi tam tikrų asociacijų su konkrečiais vardais, ir verta į jas įsiklausyti.

Kai kurie vardai gali būti paplitę vienoje kultūroje, bet kitur skambėti juokingai, keistai ar net vulgariai. Jei šeima planuoja gyventi ar keliauti į užsienį, svarbu įvertinti, kaip vardas skambės kitomis kalbomis. 

Vardas „Neris“ gal ir turi simbolinę reikšmę Lietuvoje, bet anglų kalba jį gali painioti su žodžiu „nervous“. Smulkmena? Galbūt. Bet vaikui kiekvienas žvilgsnis ar prunkštelėjimas gali skaudėti stipriau, nei suaugusiam atrodo.

Kai vardas tampa sunkiai ištariamu galvosūkiu

Yra vardų, kuriuos net artimiausi giminaičiai mėnesių mėnesius rašo neteisingai. Kai kurie tėvai sugalvoja sujungti kelis vardus ar perkelti žodį iš kitos kalbos kaip vardą, tačiau retai kada pagalvoja apie praktinę to pusę. 

Ilgas, painus, netipinis vardas – tai ir nuolatinis aiškinimas, kaip jį ištarti, kaip jį rašyti, ką jis reiškia. Ar tikrai reikia vaikui dar vieno iššūkio?

Prieš įrašant vardą į gimimo liudijimą, verta atsakyti sau į kelis klausimus:

• Ar šiuo vardu norėčiau būti vadinamas(a) visą gyvenimą?
• Ar šis vardas skambės solidžiai, kai vaikui bus 40 ar 60 metų?
• Ar vaikas dėl šio vardo gali patirti patyčias?
• Ar vardas skamba aiškiai ir natūraliai mūsų gimtąja kalba?

Vardas – tai dovana ar iššūkis?

Galima būti originaliam nepažeidžiant sveiko proto ribų. Gali būti unikalus, bet ne absurdiškas. Gali būti simbolinis, bet ir priimtinas. Vaiko vardas yra ne tėvų saviraiškos priemonė, o lydintis ženklas visam jo gyvenimui. 

Todėl svarbu, kad jis būtų ne tik gražus, bet ir patogus, kasdienai, bendravimui, karjerai, gyvenimui. Kartais paprastas ir laiko patikrintas vardas – tai ne banalu. Tai išmintinga.