Revoliucinis mokslininkų kūrinys: jau artimiausiu metu šviesa pakeis duomenų apdorojimo ateitį

Nors didžioji dalis informacijos perduodama optiniu būdu, tai yra per šviesos bangas, pati duomenų analizė ir apdorojimas vis dar vyksta elektrinėje terpėje. Toks neatitikimas tampa viena pagrindinių kliūčių spartesnei technologijų raidai.

Ši problema ypač aktuali didžiųjų duomenų amžiuje, kai reikia apdoroti ne tik milžiniškus kiekius informacijos, bet ir išlaikyti sistemos stabilumą, sumažinti energijos suvartojimą bei padidinti perduodamos informacijos kokybę.

Du metodai, vienas tikslas

Norint pašalinti neatitikimą tarp optinio perdavimo ir elektrinio apdorojimo, buvo pradėti vystyti du skirtingi požiūriai. Vienas jų grindžiamas signalo konvertavimu, iš optinio formato į elektrinį, o vėliau atgal į optinį. Nors tai leidžia naudotis esamais elektroniniais komponentais, toks procesas pasižymi lėtesniu veikimu, energijos nuostoliais bei sudėtingesne architektūra.

Kitas metodas, visiškai optinis informacijos apdorojimas. Jo esmė ta, kad duomenys visais etapais lieka optinėje formoje, todėl išvengiama nuostolių, atsirandančių konvertavimo metu. Šis būdas atveria galimybes sukurti daug greitesnes ir efektyvesnes sistemas.

Silicio fotonikos galimybės

Visiškai optiniam apdorojimui reikalinga pažangi infrastruktūra. Šiuo atžvilgiu silicio fotonika išsiskiria kaip vienas pažangiausių sprendimų. Ji leidžia gaminti miniatiūrinius optinius įrenginius, kurie tinka masinei gamybai ir yra suderinami su tradicinėmis elektronikos gamybos technologijomis. Silicis pasižymi stipriomis nelinijinėmis savybėmis, kurios ypač svarbios signalų filtravimui, regeneravimui ir loginiams veiksmams.

Naudodami šias savybes, mokslininkai sukūrė pirmąją visiškai optinę programuojamą mikroschemą. Šis lustas geba atlikti kelias pagrindines funkcijas vienu metu, filtruoja signalus, atkuria jų formą bei atlieka loginį apdorojimą. Tokia mikroschema gali būti naudojama ne tik ryšių tinkluose, bet ir pažangiuose skaičiavimuose, vaizdų apdorojime bei jutiklių sistemose.

Techniniai iššūkiai ir jų sprendimai

Kuriant šias mikroschemas, tyrėjai susidūrė su nemažai sunkumų. Silicis, nors ir turi puikių savybių, pasižymi tam tikrais ribojančiais efektais. Pavyzdžiui, kai kurios optinės sąveikos riboja signalo stiprumą, o itin tankiai išdėstyti komponentai gali kelti šiluminius trikdžius bei šviesos sklaidos problemas.

Norint įveikti šiuos iššūkius, buvo pasitelktos modernios gamybos technologijos. Pavyko sukurti itin mažų nuostolių bangolaides, pagerinti rezonatorių kokybę ir padidinti visos sistemos stabilumą. Taip pat įdiegtos naujos konstrukcijos, kurios pagerina nelinijinius optinius efektus, leidžiančius efektyviau apdoroti įvairių formatų signalus.

Šios pastangos leido pasiekti reikšmingą proveržį. Vienoje mikroschemoje dabar gali būti sujungta daugiau kaip šimtas trisdešimt komponentų. Sistema vienu metu gali apdoroti aštuonis kanalus, kurių kiekvienas veikia šimto gigabitų per sekundę greičiu. Iš viso tai leidžia apdoroti iki aštuonių šimtų gigabitų duomenų per sekundę.

Žvilgsnis į ateitį

Vienas svarbiausių pasiektų rezultatų, tai itin efektyvus keturių bangų maišymo procesas, kuris leidžia ne tik atlikti logines operacijas, bet ir atkurti signalus su labai mažu nuostoliu. Tokie pasiekimai tampa tvirtu pagrindu kurti dar pažangesnes sistemas, skirtas didelio našumo komunikacijai ir skaičiavimams.

Ateityje, tobulėjant nanotechnologijoms ir medžiagų gamybai, galima tikėtis dar didesnio šių mikroschemų našumo ir lankstumo. Šviesos greičio signalų apdorojimas, kuris iki šiol atrodė kaip tolima vizija, tampa vis realesnis.

Šios naujos kartos optinės mikroschemos žymi reikšmingą žingsnį link efektyvesnių, greitesnių ir energiją taupančių informacinių sistemų, kurios taps neatsiejama mūsų ateities technologijų dalimi.