Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Mokslininkai jau seniai žino, kad ŽIV geba pasislėpti žmogaus organizme dešimtmečiams, todėl gydymas tampa ilgas ir sudėtingas. Nors šiuolaikiniai vaistai gali nuslopinti virusą, jie negali jo visiškai sunaikinti, nes dalis viruso lieka nematoma imuninės sistemos akims.
Naujas tyrimas atskleidė, kur ir kaip ŽIV geba pasislėpti, suteikdamas vilties, kad ateityje šį virusą bus galima visiškai pašalinti. Virusas, patekęs į ramybės stadiją, įsirašo į šeimininko ląstelės DNR ir tampa vadinamuoju provirusu.
Ši būsena leidžia jam išlikti neaktyviam, kol organizmo sąlygos ar gydymas nepasikeičia. Būtent ši paslėpta forma daro ŽIV itin sunkiai sunaikinamą, nes įprasti gydymo būdai negali pasiekti tų vietų, kur virusas miega.
Antiretrovirusinė terapija veiksmingai slopina ŽIV dauginimąsi, sumažina jo kiekį kraujyje ir sustabdo ligos progresavimą. Tačiau ji negali sunaikinti pasislėpusių provirusų, todėl dauguma pacientų priversti gydytis visą gyvenimą, kad išvengtų viruso atsinaujinimo.
Kur slepiasi ŽIV?
Ankstesni tyrimai parodė, kad ŽIV gali išlikti daugybėje audinių, tai smegenyse, kepenyse, inkstuose, plaučiuose ir virškinamajame trakte. Pagrindinis viruso prieglobstis yra imuninės sistemos T pagalbinės ląstelės, tačiau jos nėra vienintelės.
ŽIV taip pat aptinkamas odoje, baltuosiuose kraujo kūneliuose ir net tam tikrose organų ląstelėse, tokiose kaip inkstų podocitai ar nervų atraminės ląstelės.
Daugelis ŽIV latentinės būsenos detalių dar nėra iki galo suprastos. Tyrėjai siekia išsiaiškinti ne tik kur virusas slepiasi, bet ir kaip jis sugeba įsiskverbti į skirtingus audinius bei ląsteles, prisitaikydamas prie kiekvienos aplinkos savybių. Naujas tyrimas atskleidė, kad ŽIV tai daro itin išradingai, tai keisdamas savo elgesį pagal audinį, į kurį patenka.
Tyrimo išvados
Tyrėjai nustatė, kad virusas nesusilieja su šeimininko DNR atsitiktinai, o laikosi tam tikrų modelių. Pavyzdžiui, smegenyse jis vengia aktyvių genų ir slepiasi mažiau veikliose DNR vietose. Tokia strategija leidžia ŽIV išlikti nepastebėtam dešimtmečius ir paaiškina, kodėl kai kurie audiniai tampa ilgalaikiais viruso rezervuarais.
Tyrimo metu buvo analizuoti audinių mėginiai iš kraujo, žarnyno, stemplės, skrandžio ir net smegenų. Mokslininkai palygino, kaip dažnai ŽIV įsirašo į konkrečias DNR vietas skirtinguose organuose. Tai padėjo suprasti, kaip virusas prisitaiko prie aplinkos ir imuninės sistemos spaudimo.
Istorinės reikšmės atradimas
Šis darbas buvo įmanomas dėl unikalių audinių pavyzdžių, surinktų dar ankstyvaisiais ŽIV ir AIDS pandemijos metais, kai nebuvo šiuolaikinių vaistų. Tai leido pamatyti, kaip virusas elgėsi natūralioje būsenoje, ir suteikė naujų žinių apie jo gebėjimą išlikti organizme.
Tyrėjai pabrėžia, kad šie rezultatai atveria kelią naujiems gydymo būdams, kurie galėtų tiksliai atakuoti viruso slėptuves. Be to, jie primena, kad šios žinios atsirado tik dėl žmonių, kurie drąsiai dalyvavo tyrimuose tuomet, kai ŽIV dar kėlė didžiulę baimę. Jų indėlis padėjo pasiekti pažangą, kuri ateityje gali padėti išlaisvinti pasaulį nuo šio klastingo viruso.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.