Paplūdimiai nyksta prieš mūsų akis: mokslininkai įspėja apie grėsmingą ekosistemų žlugimą

Paplūdimiams tenkantis spaudimas daro poveikį visai pakrantės ekosistemai, kuri priklauso nuo natūralaus smėlio judėjimo tarp sausumos ir vandens. Sparčiai keičiamos pakrančių zonos keičia ir jose gyvenančių rūšių gausą bei įvairovę. Drėgnosios zonos, lankomos turistų ir vystomos statyboms, tampa pažeidžiamos, o tai ilgainiui paveikia ir ekonomiką.

Šiuos klausimus konferencijoje Montevidėjuje aptarė Urugvajaus jūrų mokslų specialistas Omaras Defeo. Jo teigimu, pakrančių šalių glaudus bendradarbiavimas yra būtinas norint apsaugoti bendrus gamtos išteklius. Mokslininkas pažymėjo, kad be koordinuoto darbo išsaugoti paplūdimius ilgalaikėje perspektyvoje bus sudėtinga.

Trijų zonų sistema ir jos pažeidžiamumas

O. Defeo aiškina, kad pakrantės aplinka susideda iš trijų tarpusavyje susijusių dalių. Pirmoji yra užkopinė zona, kur vėjai formuoja smėlio keteras ir kalvotas sankaupas. Antroji yra paplūdimio juosta, kuri atsidengia esant atoslūgiui ir vėl pasislepia kylant vandeniui.

Trečioji dalis yra povandenė zona, kurioje prasideda bangų lūžiai ir vyksta intensyvus smėlio judėjimas. Šių zonų tarpusavio ryšį palaiko natūralūs gamtos procesai, ypač vėjo pernešamas smėlis ir bangų grįžtamoji srovė. Kiekviena zona papildo kitą ir palaiko visos pakrantės stabilumą.

Kai vystoma urbanizacija panaikina natūralią kopų apsaugą, audros gali sukelti rimtą žalą žmonių statiniams. O. Defeo pabrėžia, kad pakanka sutrikdyti vieną grandį, jog visoje sistemoje atsirastų neigiamų pokyčių. Net lokalūs žmogaus veiksmai gali paveikti daugelio kilometrų ilgio ruožus.

Žmogaus veiklos poveikis ir pasaulinės tendencijos

Brazilijoje atliktas tyrimas parodė, kad didelis lankytojų skaičius labiausiai lemia paplūdimių ekosistemų nykimą. Kuo daugiau žmonių lankosi pakrantėse, tuo labiau mažėja rūšių įvairovė ir biomasė, ypač povandenėse zonose. Statybos ant smėlio ir mechaninis valymas taip pat greitina rūšių praradimą.

Tyrėjai nustatė, kad kai kuriose vietose individų skaičius netgi didėja. Šį augimą lemia oportunistinės rūšys, kurioms naudinga žmogaus sukelta organinių medžiagų gausa. Nors bendras individų kiekis auga, tai nėra teigiamas ženklas, nes prarandama natūrali rūšinė pusiausvyra.

Kitas pasaulinis tyrimas atskleidė, kad reikšmingą nykimą patiria penktadalis iš daugiau nei trijų šimtų tirtų paplūdimių. Be klimato kaitos, svarbūs ir žmogaus veiksniai, ypač ten, kur paplūdimiai pasižymi stačiais šlaitais ar mišriomis charakteristikomis. Mokslininkai sutaria, kad situacija gali stabilizuotis tik įgyvendinus atsakingus pakrančių valdymo sprendimus.