Pasveikote, bet pavojus liko? Mokslas atskleidė nerimą keliančius COVID pėdsakus

Naujas tarptautinės daugiau nei 30 mokslininkų komandos tyrimas parodė, kad žmogaus organizme suirus virusui liekantys baltymų fragmentai gali būti pavojingi. Šios dalelės taikosi į specifines imuninės sistemos ląsteles ir jas ardo, o tai gali paaiškinti dalį sekinančių simptomų, kuriuos patiria milijonai ilgalaikiu COVID-19 sergančių žmonių.

„Šie fragmentai taikosi į tam tikros formos ląstelių membranas“, aiškina Kalifornijos universiteto Los Andžele bioinžinierius Gerardas Wongas. „Ląstelės, kurios yra dygliuotos, žvaigždės formos arba turi daug išaugų, yra slopinamos labiausiai.“

Prie tokių „dygliuotų“ ląstelių priskiriamos ankstyvojo įspėjimo dendritinės ląstelės, kurios atpažįsta virusus ir siunčia pavojaus signalus kitai imuninės sistemos daliai. Taip pat pažeidžiamos CD8+ ir CD4+ T limfocitai – ląstelės žudikės ir pagalbininkės, padedančios sunaikinti jau užkrėstas organizmo ląsteles.

Ankstesni tyrimai jau buvo užfiksavę T ląstelių išsekimą ilgalaikio COVID-19 metu, o dabar šis reiškinys vis dažniau minimas kaip galimas diagnostinis požymis.

„Virusai daro daugybę dalykų, kurių mes iki galo nesuprantame, – sako Wongas. – Norime išsiaiškinti, ką mums daro visi likę viruso komponentai – ir ligos metu, ir jai pasibaigus. Atsiradus šių virusinių fragmentų sampratai, staiga atsiveria visiškai naujas galimų pasekmių spektras.“

Mokslininkai pabrėžia, kad tai, jog kelių tipų viruso fragmentai gali atakuoti imuninės sistemos ląsteles, gali paaiškinti, kodėl žmonės, turintys iš anksto susilpnėjusią imuninę sistemą, ypač jautriai reaguoja į COVID-19 padarinius – net jei kitu požiūriu laikomi gana sveikais.

Atliekant papildomus tyrimus paaiškėjo ir dar viena svarbi detalė. Omikron atmaina, pagarsėjusi tuo, kad yra labai užkrečiama, bet dažniausiai sukelia lengvesnę ligos formą, žmogaus organizme suyra į gerokai daugiau ir įvairesnių baltymų fragmentų nei ankstesnės viruso atmainos.

„Ilgą laiką niekas negalėjo paaiškinti, kodėl Omikron plinta taip pat greitai kaip pirminis SARS-CoV-2 variantas, tačiau paprastai nesukelia tokios sunkios ligos, – aiškina Vakarų ežero universiteto Kinijoje bioinžinierius Yue Zhangas. – Mūsų duomenys rodo, kad Omikron spyglių baltymų fragmentai daug prasčiau naikina svarbias imuninės sistemos ląsteles, vadinasi, paciento imuninė sistema nėra taip stipriai išsekusi.“

Nors viešajame diskurse dažnai kalbama, kad pandemija – jau praeitis, COVID-19 ir toliau kasmet nusineša apie 100 000 gyvybių vien tik Jungtinėse Valstijose ir dar daugelį žmonių palieka neįgaliais. 2024 m. JAV su ilgalaikio COVID-19 diagnoze gyveno iki 17 milijonų žmonių.

Tuo pat metu daugelis sergančiųjų ilgalaikiu COVID-19 vis dar nesulaukia pakankamos pagalbos, nors vis daugiau tyrimų patvirtina, kad šios būklės padariniai – realūs ir labai sekinantys. Tyrimais nustatyta, kad ilgalaikio COVID-19 rizika gali didėti su kiekvienu nauju užsikrėtimu tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

„Vienas iš svarbiausių argumentų, kuriuos pateikiu pacientams, jų šeimoms ir gydytojams, kalbėdamas apie skiepijimą: daugiau vakcinų reiškia mažiau užsikrėtimų, o mažiau užsikrėtimų – mažiau ilgalaikio COVID-19 atvejų“, dar 2024 m. rugsėjį pabrėžė Čikagos „Lurie“ vaikų ligoninės pediatras Ravi Jhaveri.