Šauksmas iš kosmoso gelmių: seniausias kosmoso signalas vėl verčia tikėti nežemiška gyvybe

Nuo tada „Wow!“ signalas tapo viena didžiausių paslapčių kosmoso tyrimuose ir iki šiol kelia klausimą, ar tai galėjo būti ženklas iš protingos gyvybės. Tuo metu, kai buvo užfiksuotas signalas, technologijos dar nebuvo pažengusios taip, kaip šiandien. Todėl surinkti duomenys nebuvo taip lengvai išanalizuojami. 

Signalą aptiko „Big Ear“ observatorija Ohajo valstijoje, tačiau 1998 metais ši observatorija buvo uždaryta, o jos vietoje įrengtas golfo aikštynas. Laimei, savanoriai išsaugojo didžiulį kiekį dokumentų ir duomenų, kad ateities tyrėjai galėtų prie jų grįžti.

Pasitelkus šiuolaikinius kompiuterius, savanoriai ir mokslininkai iš naujo apdoroję daugiau nei 75 tūkstančius senų puslapių galėjo atlikti išsamią analizę. Buvo pastebėta, kad kai kurios anksčiau pateiktos reikšmės turėjo nedidelių netikslumų. 

Pavyzdžiui, buvo patikslinta signalo vieta danguje, padidintas tikslumas, o tai suteikė daugiau aiškumo, iš kurios kosmoso dalies jis galėjo kilti. Svarbiausi atradimai buvo susiję su signalo dažniu ir stiprumu. Nustatyta, kad dažnis buvo šiek tiek kitoks nei manyta iš pradžių. 

Tai reiškia, kad šaltinis turėjo judėti greičiau nei anksčiau spėta, kad toks skirtumas galėtų susidaryti. Dar įdomiau, jog signalo stiprumas buvo didesnis nei ankstesni įvertinimai. Nauja analizė parodė, kad jis buvo apie 250 Janskų, kai seniau buvo manyta, kad siekia nuo 54 iki 212. Kitaip tariant, signalas buvo ne tik neįprastas, bet ir stebėtinai galingas.

Klaidų ištaisymas

Nauji tyrimai taip pat atskleidė, kad ankstesniuose duomenyse buvo kelių smulkių klaidų. Viena jų buvo susijusi su laikrodžio nukrypimu 21 sekundę, o kita su neteisingai pažymėtu kanalu. Nors šios smulkmenos nepakeitė pačio signalo paslapties, jos leido mokslininkams tiksliau suprasti, ką tiksliai jie matė.

Nepaisant detalesnės analizės, „Wow!“ signalo prigimtis išlieka paslaptinga. Mokslininkai atmetė daugybę galimų variantų. Tai nebuvo televizijos stotys, nes tuo metu jų šioje vietovėje nebuvo. Tai nebuvo ir palydovai, nes tuo metu jie neskriejo toje dangaus pusėje. 

Negalėjo būti ir Mėnulio atspindys, nes jis buvo priešingoje Žemės pusėje. Saulė taip pat nebuvo aktyvi, todėl mažai tikėtina, kad signalą sukėlė jos reiškiniai. Programinės įrangos klaida irgi atmesta, nes signalo forma priminė natūralų reiškinį.

Nors daugelis norėtų tikėti, kad tai ženklas iš protingos gyvybės, mokslininkai dažniau linkę manyti, jog signalą sukėlė vandenilio debesys kosmose. Tokie debesys kartais sukuria siauro dažnio signalus, panašius į „Wow!“, nors jų stiprumas paprastai būna gerokai mažesnis. 1977 metais užfiksuotas signalas buvo itin galingas ir iki šiol niekas nėra užfiksavęs nieko panašaus.

Ką tai reiškia mums?

Praėjus beveik penkiems dešimtmečiams nuo šio atradimo, „Wow!“ signalas vis dar kelia daug klausimų. Tačiau tai rodo, kad net seni duomenys gali suteikti naujų žinių, jei juos iš naujo pažvelgia šiuolaikinės technologijos. 

Galbūt ateityje šis signalas dar atskleis naujų paslapčių ir padės geriau suprasti, kas vyksta mūsų kosminėje kaimynystėje.

„Wow!“ signalas yra vienas paslaptingiausių kosmoso garsų, kuriuos žmonija kada nors užfiksavo. Nors naujausi tyrimai parodė, kad jis buvo galingesnis nei manyta, tikroji jo kilmė vis dar neaiški. 

Tai primena, kad visata slepia daug paslapčių, o žmonės tik pradeda jas pažinti. Signalas išlieka mįsle, kuri ne tik žadina vaizduotę, bet ir skatina tęsti paieškas, galbūt vieną dieną atnešiančias atsakymą į klausimą, ar mes visatoje esame vieni.