Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Du mokslininkai iš Austrijos nustebino visą pasaulį. Jie atrado naują keistą formą pavadintą „Noperthedron“, kuri sulaužė taisyklę galiojusią daugiau nei 300 metų. Iki šiol buvo manoma, kad visos erdvinės figūros turi tam tikrą savybę, tai gali praeiti per skylę išpjautą savo kopijoje.
Pasirodo, naujasis „Noperthedron“ to padaryti negali. Tai reiškia, kad matematikai turėjo perrašyti vieną iš seniausių savo įsitikinimų. Iki šiol daug kas manė, kad matematikoje viskas jau atrasta ir aišku. Tačiau šis atvejis parodė, jog net šioje labai tikslioje mokslo srityje dar galima atrasti kažką visiškai naujo.
„Noperthedron“ tapo tikru įrodymu, kad net paprastos formos gali slėpi paslaptis. Šis atradimas iš naujo priminė, kad matematika nėra tik skaičiai ir brėžiniai. Kartais ji panaši į detektyvą, kur mokslininkai ieško įkalčių ir išsprendžia mįsles, kurios glumino žmones šimtmečius.
Kaip atsirado ši taisyklė?
Viskas prasidėjo prieš daugiau nei 300 metų, kai princas Rupertas iš Reino uždavė įdomų klausimą, ar kubas gali praeiti pro skylę išpjautą kitame kube? Mokslininkas Johnas Wallisas įrodė, kad tai įmanoma, jei skylė padaryta labai tiksliai per vidurį. Nuo tada ši taisyklė buvo vadinama Ruperto savybe.
Per ilgus metus matematikai tikrino kitas formas, tai piramides, rutulius, daugiakampius ir visos jos pasirodė turinčios tą pačią savybę. Dėl to daugelis manė, kad taip yra visada. Iki tol, kol pasirodė „Noperthedron“.
Naujos formos paslaptis
Mokslininkai Jakobas Steiningeris ir Sergejus Jurkevičius sukūrė šią formą naudodami kompiuterį. Ji turi net 90 viršūnių ir 152 sieneles, dauguma jų trikampės. Iš šono ji primena apvalų vazono formos indą su siauresniu viršumi. Pavadinimas „Noperthedron“ kilęs iš dviejų žodžių „Rupert“ ir „nope“, kuris reiškia „ne“.
Norėdami įsitikinti, kad jų atradimas tikrai teisingas, mokslininkai kompiuteriu išbandė milijonus skirtingų būdų, kaip šią figūrą būtų galima prakišti pro jos pačios kopiją. Paaiškėjo, kad joks būdas neveikia, tai forma tiesiog neturi Ruperto savybės.
Ką tai reiškia ateičiai?
Šis atradimas parodė, kad matematika vis dar pilna paslapčių. Nors daug kas atrodo aišku, kartais vienas atradimas gali pakeisti viską, ką iki šiol žinojome. Dabar mokslininkai kuria naujus kompiuterinius modelius, kad surastų ir daugiau tokių keistų figūrų.
Galbūt ateityje jie atras dar daugiau formų, kurios nesilaiko senųjų taisyklių. „Noperthedron“ tapo įrodymu, kad net ir po šimtmečių mokslas gali nustebinti, o kiekvienas naujas klausimas gali tapti durimis į dar neatrastą pasaulį.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.