Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Atrodytų, Žemę pažįstame puikiai. Čia gimėme, gyvename, tyrinėjame ją šimtmečiais, o pažanga atrodo milžiniška – nuo pirmų žemėlapių iki palydovų, stebinčių kiekvieną debesį. Visgi net ir šiandien paaiškėja dalykų, kurie priverčia iš naujo permąstyti tai, kas atrodė savaime suprantama.
Kai kurios žinios, išmoktos dar mokykloje ar nuolat kartojamos populiarioje žiniasklaidoje, jau seniai prasilenkia su realybe. O mokslas – nors dažnai keičiasi lėtai – vis dėlto tyliai, bet užtikrintai taiso tai, ką laikėme faktais. Ir tai ne tik teoriniai ginčai tarp mokslininkų.
Pokyčiai paliečia mūsų kasdienį supratimą apie pasaulį, gamtą ir net žmogaus vietą visame šitame žemės šurmulyje. Kiekvienas iš šių pataisytų faktų parodo viena – Žemė vis dar slepia daugiau, nei išdrįstame manyti. Ir net tai, kas atrodė akivaizdu, gali pasirodyti netiesa.
Žemė nėra tobulas apskritimas ir net ne rutulys
Mokykloje dažnai mokoma, kad Žemė yra apvalus rutulys. Taip, ji apvali, bet tik labai apytiksliai. Iš tiesų Žemė labiau primena šiek tiek suploto kamuolio formą – geoidą. Dėl savo sukimosi aplink ašį, mūsų planeta šiek tiek išsipūtusi ties pusiauju ir susispaudusi ties ašigaliais.
Skirtumas nėra milžiniškas, bet jis yra. Net GPS sistemos turi tai įvertinti, kitaip būtų klaidų skaičiavimuose. Tai reiškia, kad stovėdami Ekvadore esate keliais kilometrais toliau nuo Žemės centro nei būdami Šiaurės ašigalyje. Ir tai nėra teorija – tai išmatuotas faktas.
Vandens kilmė – ne tokia, kaip ilgai galvota
Buvo populiaru manyti, kad vanduo į Žemę atkeliavo su kometomis ar asteroidais. Ši teorija gyvavo dešimtmečius. Tačiau pastaraisiais metais tyrimai rodo, kad bent dalis vandens galėjo susiformuoti pačioje Žemėje – dar tuo metu, kai planeta buvo karšta ir labai jauna.
Jei tai tiesa, vadinasi, mūsų vandens istorija ne tokia kosminė, kaip norėjome tikėti. Tai taip pat gali reikšti, kad ir kitose planetose, kurios formavosi panašiai, gali būti daugiau vandens nei spėjama. Tai pakeičia ne tik mūsų požiūrį į savo planetą, bet ir į kitas visatoje.
Žemės branduolys galbūt nėra toks, kaip galvota
Ilgą laiką buvo manyta, kad Žemės branduolys – itin tankus geležies rutulys, kuris sukasi savo viduje ir generuoja magnetinį lauką. Dabar vis daugiau tyrimų rodo, kad šis procesas gali būti sudėtingesnis nei paprastas sukimasis. Nauji duomenys netgi kelia klausimą – ar tikrai vidinis branduolys sukasi greičiau nei likusi planeta, ar iš viso kartais sustoja ar keičia kryptį.
Magnetinio lauko svyravimai, kurie anksčiau buvo priskiriami išorės poveikiui, galbūt yra susiję būtent su šiais paslaptingais branduolio judesiais. Tai reiškia, kad vienas svarbiausių mūsų planetos apsaugos mechanizmų – Žemės magnetinis laukas – remiasi sistema, kurios iki galo dar net nesuprantame.
Sausuma nėra tiek stabili, kiek atrodo
Žemė nuolat keičiasi – tai aišku. Bet ar žinojote, kad žemynai ne tik juda, bet ir kvėpuoja? Tam tikrais laikotarpiais jų aukštis kyla ar leidžiasi. Pavyzdžiui, ledynmečių pabaigoje, kai tirpo storos ledo kepurės, žemės paviršius po jomis pakilo – ir dar iki šiol kai kur kyla. Tai vadinama isostatiniu atšokimu.
Kai kuriose Skandinavijos vietovėse sausuma kasmet pakyla daugiau nei centimetrą. Tai skamba nedaug, bet per dešimtmečius tampa reikšmingu pokyčiu. Pasirodo, kad net ir tokie dalykai kaip krantų linijos ar jūros lygis – tai ne stacionari realybė, o nuolat besikeičiantis procesas.
Mūsų atmosferos ribos – ne ten, kur manėme
Dažnai mokyklose mokoma, kad atmosfera baigiasi maždaug 100 kilometrų aukštyje – tai vadinama Karmano linija. Tačiau pastarieji moksliniai tyrimai rodo, kad dujų pėdsakai nuo Žemės paviršiaus gali būti randami net iki 10 tūkstančių kilometrų atstumu. Tai ne tanki atmosfera, bet vis tiek – mūsų planetos dujų sritis.
Tai reiškia, kad Žemė driekiasi kur kas toliau nei manėme. Ir kosmoso bei atmosferos riba tampa labiau sąlygine nei tiksline. Ši informacija svarbi ne tik teorijai – ji keičia ir tai, kaip planuojami palydovų skrydžiai, kaip suprantamos radiacijos zonos, ir kaip iš tikrųjų veikia mūsų klimatas.
Kuo daugiau sužinome, tuo labiau suprantame, kiek nežinome
Kiekvienas šių faktų parodo viena – Žemė nėra tokia paprasta, kaip kartais norisi tikėti. Ir net tai, ką ilgus metus laikėme tikromis žiniomis, gali kisti vos tik atsiranda naujų duomenų. Mokslas nėra neklystantis, bet būtent tai – jo stiprybė: sugebėjimas keisti savo požiūrį, kai atsiranda daugiau įrodymų.
Galbūt dar po kelių dešimtmečių bus perrašytos ir kitos tiesos. Bet jau dabar aišku viena – mūsų planeta dar pilna staigmenų. Ir tai, ką laikome aiškiu dalyku, rytoj gali tapti tiesiog pataisyta versija.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.