Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Naujausi tarptautinių mokslininkų tyrimai atskleidė nerimą keliančią tiesą, tai kad gyvsidabris, vienas pavojingiausių cheminių elementų, gali patekti į mūsų maistą ne tik per žuvis ar jūros gėrybes. Šis metalas, išsiskiriantis į orą iš aukso kasyklų, nusėda ant augalų, kuriuos žmonės kasdien vartoja. Pavojus nematomas, tačiau jo poveikis tikras.
Gyvsidabris yra stipri neurotoksinė medžiaga, galinti pažeisti smegenis, sukelti atminties sutrikimus ar net Parkinsono bei Alzheimerio ligas. Jis kaupiasi žmogaus organizme, todėl net mažos dozės, vartojamos ilgą laiką, tampa pavojingos. Iki šiol buvo manoma, kad pagrindinis gyvsidabrio šaltinis yra užterštos jūros gėrybės, tačiau nauji duomenys rodo, kad ši nuodų grandinė prasideda ir sausumoje.
Mokslininkai įspėja, kad šis reiškinys neapsiriboja atskirais regionais. Gyvsidabrio dalelės plinta oru ir gali pasiekti augalus net už kelių kilometrų nuo taršos šaltinio. Tai reiškia, kad net toli nuo kasyklų esančiose vietovėse užauginti produktai gali būti nepastebimai užteršti.
Aukso kasyklos, tai netikėtas taršos šaltinis
Tyrimai Nigerijoje parodė, kad augalai, augantys šalia mažo masto aukso gavybos vietų, turi iki 50 kartų daugiau gyvsidabrio nei tie, kurie auga toliau. Šis metalas naudojamas auksui atskirti nuo uolienų, o deginant liekanas, jis patenka į orą ir plinta plačiu spinduliu. Tokia tarša kyla daugelyje besivystančių šalių, kur gavyba vykdoma be tinkamos kontrolės.
Iki šiol buvo manoma, kad gyvsidabris į augalus patenka per šaknis iš užterštos dirvos, tačiau nauji tyrimai parodė, jog didžiausia koncentracija aptinkama lapuose. Tai reiškia, kad augalai šį metalą sugeria tiesiog kvėpuodami, fotosintezės metu kartu su oru įsisavina mikroskopines daleles.
Nematoma grėsmė ant mūsų stalo
Nors nustatyti gyvsidabrio kiekiai augaluose dar neviršija tarptautinių normų, jie kelia susirūpinimą. Ilgalaikis šios medžiagos poveikis gali būti ypač pavojingas regionuose, kur žmonės maitinasi vietiniu derliumi ir neturi prieigos prie kokybės kontrolės. Tokiose vietovėse net įprastos daržovės gali tapti sveikatos rizikos šaltiniu.
Gyvsidabris pavojingas tuo, kad nesukelia akivaizdžių simptomų iškart. Jis kaupiasi lėtai, todėl poveikis pasireiškia po daugelio metų. Mokslininkai įspėja, kad be nuolatinės taršos stebėsenos milijonai žmonių gali nesąmoningai vartoti pavojingas medžiagas kasdien.
Reikia naujų taisyklių ir stebėsenos
Šiuo metu dauguma pasaulio šalių gyvsidabrio stebėseną sutelkia į vandens telkinius ir žuvis, pamiršdamos augalus. Tokia strategija yra nepakankama, nes žemės ūkio produkcija tampa vis svarbesniu taršos šaltiniu. Būtina plėsti aplinkos monitoringą ir įtraukti augalų tyrimus į tarptautines programas.
Ekspertai pabrėžia, kad politikai privalo imtis griežtesnių priemonių, ribojančių gyvsidabrio naudojimą gavyboje. Be aiškių taisyklių ši nematoma nuodų grandinė tik stiprės. Kuo ilgiau bus delsiama, tuo sunkiau bus apsaugoti žmonių sveikatą nuo šio tyliai plintančio, bet mirtinai pavojingo metalo.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.